Gruzdiečių religinis gyvenimas

LTStraipsnyje analizuojama religinio gyvenimo svarba Gruzdžių kaimo bendruomenei. Nurodoma, kad etnografinėje literatūroje tai menkai nušviesta kaimo gyvenimo sritis. Atkreipiamas dėmesys, jog 1966 m. ekspedicijos metu šiais klausimais domėjosi keletas kraštotyrininkų. Straipsnio pagrindą sudaro ekspedicijos surinkta medžiaga, kurioje apžvelgiamos kaime vykusios kolektyvinės religinės apeigos, jų vieta, prasmė ir tikslai. Akcentuojama, kad pagrindinis žmonių išganymo ženklas, tikėjimo simbolis ir apeigų atlikimo ašis kaime buvo kryžius, prie jų buvo galima atlikti apeigas ar šiaip pasimelsti. Taip pat aprašomos ir kitokios kaimo apeigos – laukų šventinimas. Gruzdiečiai tą apeigą atlikdavo su per Velykas pašventintu vandeniu. Gegužinių pamaldų paprotys kaime atsirado kaip gyvenimo aplinkybių padiktuota alternatyva bažnytinei liturgijai. Po Pirmojo pasaulinio karo atsirado šių papročių erozijos požymių, bet buvusi tradicija išnyko tik Antrojo pasaulinio karo metais, o galutinai – šimtmečio pabaigoje. Svarbi prasmė – kaimo jaunimo mišiose. Pažymima, kad tik religinę prasmę turėjo Gruzdžių apylinkėse žinomos Gyvojo rožinio apeigos, o svarbiausi visos parapijos religinio gyvenimo įvykiai buvo atlaidai. Pastebima, kad baigiantis metams, kaimo ramybę išjudindavo artėjantis kalėdojimo laikas – kunigų pastoracinė veikla namuose. Svarbu tai, kad bendrai atliekamos kaime apeigos plėtė kaimo santykių su Bažnyčia apimtį, o tai suteikdavo kaimo gyvenimui dvasiškai motyvuotą turinį. Religinis gyvenimas be dvasinių atliko ir svarbius socialinius uždavinius.Reikšminiai žodžiai: Elgetos; Gruzdžiai; Liaudies kultūra; Lokalinė etnografija, Grūzdžių kraštas, religinis gyvenimas; Religinis gyvenimas; Begging; Lithuania; Local ethnography, Grūzdžiai district, religious life; Misery; People devotions; Traditional culture.

ENThe importance of religion to the community of Gruzdžiai village is analysed in the article. It is indicated that this sphere of life is almost untouched in ethnographic literature. The attention is paid to the fact that a few ethnographers were interested in this sphere during the expedition in 1966. The base for the article is the data of the expedition that contains the description of collective religious ceremonies, their place, meaning and aim in the village. It is emphasized that the main symbol of human salvation and faith and the place for religious ceremonies was a cross where people had their rituals and prayed. Also, there is a description of different rituals, ex.: sanctifying of fields. For this ritual the residents of Gruzdžiai used the water sanctified during Easter. The May Day custom appeared in the village as an alternative to liturgy, and was dictated by the circumstances of life. After the end of the World War I, the customs started disappearing; however, the tradition almost disappeared during the World War II and completely disappeared at the end of the century. The youth Mass was very significant. It should be noted that the so called “Live bead” ceremony, known in the area of Gruzdžiai, had religious meaning; the most important event in the religious life in the whole parish was the Feast Day. It is noted that at the end of the year, before Christmas, the stillness of the village was liven by the pastoral activities of priests. The jointly performed rituals in the village developed the relationship between people and the Church; it gave a spiritually motivated meaning to life in the village. The religious life fulfilled both: spiritual and social aims.