Malūnai Gruzdžių apylinkėse XIX a.-XX a. pirmojoje pusėje

LTAutorius, remdamasis aprašymo, lyginimo, stebėjimo metodais, straipsnyje kelia tikslą apžvelgti Gruzdžių krašto malūnų tipus, jų raidą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą; aprašyti malūnų projektus ir projektuotojus, malūnininkų likimus. Teigiama, kad malūnai Gruzdžių krašte turėjo senas tradicijas. Malūnininkystei vystytis postūmį suteikė Antano Tyzenhauzo ūkinė veikla. Su ja susijusi pirmojo stiebinio vėjo malūno Gruzdžiuose ir vandens malūno Beržėnuose statyba. Šiame krašte dominavo vėjo malūnai. Dėl lygaus miškingo kraštovaizdžio jie dažnai buvo statomi ant aukšto cokolio. XIX a. pab.-XX a. pr. vėjo malūnus imta taip pat sukti ir garo mašinomis arba motorais, kiek vėliau atsirado motoriniai malūnai. Malūnų statyba buvo glaudžiai susijusi su miškų kirtimu ir lentpjūvėmis. Autorius mano, kad kad vienokio ar kitokio tipo variklio mallūnuose panaudojimas buvo susijęs su ekonominėmis krizėmis, kai jų metu orientuotasi į vietinį kurą. Tarp dviejų pasaulinių karų projektuojant ir statant malūnus, griežtėjo statybų saugos reikalavimai (priešgaisriniai, ekologiniai, sanitarinės higienos, darbo saugos). Nuolat buvo diegiama modernesnė technika ir sudėtingesnė technologija. Malūnai turėjo didelės įtakos medžio apdirbimo, taip pat ir vilnos bei vilnonių audinių apdirbimo pramonei vystyti. Beveik visų malūnų egzistencija baigėsi sovietmečiu nacionalizavus pramonės įmones, visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius. Autorius pažymi, kad dabartinė malūnų kaip kultūros paveldo apsauga yra formali.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Brėžiniai; Gruzdžiai; Gruzdžių apylinkės; Istoriniai duomenys; Lentpjūvės; Malimo įranga; Malūnai; Motoriniai malūnai; Vandens malūnai; Vėjo malūnai; Graphics; Gruzdžiai; Gruzdžiai environs; Historical data; Milling equipment; Motor mills; Sawmills; The Mills; The architecture; Water mills; Windmills.

ENThe mills in the area of Gruzdžiai observed old traditions. The milling in the area was launched due to the economic activities of Antanas Tyzenhauzas, who initiated the construction of the first post-windmill in Gruzdžiai and water mill in Beržėnai. The windmills dominated in this area. Due to level forested landscape they used to be erected on a high base. The system of mill rotation with a pole is rather archaic within the Lithuanian area. At the end of the 19th c. and beginning of the 20th c, the windmills started to be rotated by steam engine and a bit later motor mills appeared. The construction of mills is closely related to the lumbering and sawmills. It should be noted that the use of some type of motors was related to the periods of economic crises, when people were oriented towards the local fuel. In a time span between the two world wars, the designing and construction of mills took place under safety requirements (fire, environmental, sanitary, hygiene, work safety) getting stricter. Updating of enginery and introduction of more sophisticated technologies was common. The equipment and its parts for mills were available in the nearby town of Šiauliai. The mills in the area of Gruzdžiai were mainly designed by the engineering enterprises in Šiauliai. The mills affected greatly the development of wood processing as well as wool industries. Nearly all mills lost their role in Soviet times, when they were nationalised and collective (kolkhoz) and state (sovkhoz) farms were established. The protection of mills as a culture heritage is formalised now. [text from author]