Narsus mėginimas sukurti vientisą senosios literatūros vaizdą

LTEglės Patiejūnienės straipsnis „Narsus mėginimas sukurti vientisą senosios literatūros vaizdą” yra didelės apimties recenzija-studija apie Eugenijos Ulčinaitės ir Albino Jovaišo veikalą „Lietuvių literatūros istorija: XIII – XVIII amžiai”. Veikalas lyginamas su sovietinių akademinių lietuvių literatūros istorijų atitinkamais tomais ir su J. Lebedžio monografija „Senoji lietuvių literatūra” (1977), dešimtmečius naudota aukštosiose mokyklose. Recenzijoje kritiškai vertinama veikalo struktūra, rengėjų sumanymas pateikti neva objektyvų literatūros proceso vertinimą, mokslinis aparatas. Išryškinami autorių požiūrio, erudicijos, stiliaus skirtumai. Recenzentei rūpi ne vien akademinė veikalo vertė, bet ir jo parankumas humanitarinėms studijoms. Išskirti šiuo atžvilgiu labiausiai nusisekę ir labiausiai nevykę veikalo skyriai. Pažymėtos autorių pastangos pateikti naują informaciją, papildyti senosios Lietuvos literatūros vaizdą naujais vardais, pateikti naujus kai kurių reiškinių vertinimus, apibūdinti senųjų tekstų idėjinę ir meninę kokybę Europos literatūros bei kultūros kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kritika; Recenzijos; Lietuvos literatūros istorija; Senoji literatūra; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra; Renesanso literatūra; Baroko literatūra; Literatūra lotynų kalba; Literatūra lenkų kalba; Literatūra rusėnų kalba; Raštija.

ENThe article of Eglė Patiejūnienė “Narsus mėginimas sukurti vientisą senosios literatūros vaizdą” [A brave attempt to create a unified picture of the old literature] is a study/review of big scope focusing on Eugenija Ulčinaitė’s and Albinas Jovaiša’s work “Lietuvių literatūros istorija: XIII – XVIII amžiai” [The history of Lithuanian literature: the 13th – 18th centuries]. The work is compared to similar volumes of Soviet academic histories of Lithuanian literature and to J. Lebedys’ study “Senoji lietuvių literatūra” [The old Lithuanian literature] (1977), used for decades in universities. The review critically assesses the structure of the study, editors’ resolution to present seemingly objective evaluation of the literary process, scientific terms used. The reviewer articulates differences in approaches taken by the authors, their erudition, styles. The reviewer is interested not only in academic value of a work, but also in its fit with humanitarian research field. Using this perspective, the reviewer singles out the most successful and unsuccessful chapters of the study. The review notes the authors’ efforts to present new information, supplement the picture of the old Lithuanian literature with new names, present new assessments of certain phenomenon, describe reflective and artistic quality of the old texts in the context of European literature and culture.