LTStraipsnio tikslas – remiantis archyvine medžiaga, publikuotais šaltiniais, nustatyti valsčiaus parapinių, valdiškų (liaudies), pradžios mokyklų, mokytojų ir mokinių skaičius, materialinę būklę, atskleisti mokyklų vaidmenį plėtojant švietėjiškąją kultūrinę veiklą krašte. Didesnis dėmesys skiriamas Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) veikusioms pradžios mokykloms. Kada istorinio Gruzdžių valsčiaus ribose organizuotai pradėta mokyti vaikus, galima samprotauti tik iš įvairių rašytinių užuominų. Iki 1773 metų liaudies švietimu per parapines mokyklas rūpinosi jėzuitų ordinas. Parapinės mokyklos šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo bene vienintelė organizuota pradinio mokymo forma. Jos veikė prie bažnyčių. Gruzdžių valsčiuje įvairiu metu veikė Gruzdžių-Šiupylių, Šakynos ir Rudiškių parapinės mokyklos. Anksčiausiai minima Gruzdžių parapinė mokykla – įsteigta 1792 metais mokinių tėvų ir klebono pastangų dėka. Tais metais joje mokėsi 72 vaikai. 1863 metais buvo patvirtintos liaudinės (valdinių) mokyklų Laikinosios taisyklės, 1864 metais paskelbti liaudies mokyklų nuostatai. Jie įtvirtino mokymą rusų kalba. 1865 metais įsteigta Gruzdžių, 1898 metais Šakynos, 1911 metais Šiupylių valdinės mokyklos. Pradėjus kurti Nepriklausomą Lietuvą, Gruzdžių valsčius susidūrė su tokiomis pat problemomis, kaip ir visa valstybė – parapinių mokyklų, mokymo priemonių ir mokytojų trūkumu. 1918–1940 metais Gruzdžių valsčiaus pradžios mokyklų veikla buvo neatsiejama nuo visos Lietuvos švietimo raidos. Mokytojai teikė pradinį išsilavinimą, ugdė būsimus Lietuvos piliečius, buvo šviesos nešėjai kaimuose.Reikšminiai žodžiai: Gruzdžiai; I mokyklų materialinė būklė; Istorija; Mokykla; Mokyklos; Mokyklų tinklas; Valsčius; Švietimo istorija; Švietėjiška veikla; Educative activities; Gruzdžiai; Gruzdžiai district; History; History of education; Material conditions in schools; Pagast; School; School network; Schools.
ENThe objective of the article is in reliance on archives and published sources determine numbers of volost parochial, State (popular), elementary schools, teachers and pupils, their material state, reveal role of schools in developing educational cultural activity in the land. Focus is placed on elementary schools, operating in the Independent Lithuania (1918–1940). The start of organised education of children in the limits of historical Gruzdžiai volost can only be assumed from various written references. Before 1773 education of the people via parochial schools was overseen by the Jesuits. Parochial schools at that time presented almost the only form of organised elementary education in Lithuania; the schools operated on the grounds of churches. In Gruzdžiai volost, parochial school of Gruzdžiai-Šiupyliai, Šakyna and Rudiškės operated at various times. The earliest reference concerns Gruzdžiai parochial school, established in 1792 based on effort by parents of pupils and the dean. Then it listed 72 pupils. In 1863, temporary rules were approved governing popular (State) schools, and in 1864 regulations of popular schools were adopted. They provided for education in Russian. Gruzdžiai public school was established in 1865, Šakyna one in 1898 and Šiupyliai one in 1911. As the period of independence started, Gruzdžiai volost met the same issues as the entire State: shortage of parochial schools, teaching means and teachers. In 1918 to 1940 activity of elementary schools in Gruzdžiai volost was an integral part of development of education throughout Lithuania. Teachers provided elementary education, educated future Lithuanian citizens and brought light to villages.