LTStraipsnio tikslas - remiantis feminizmo teorijos įžvalgomis-psichoanalitikais, fenomenologiniais jos aspektais, išnagrinėti Lietuvos dailininkių kūryboje įprasmintą moteriškosios erdvės potyrių įvairovę. Tekste analizuojama dailės kūrinių erdvės orkestruotė, suteikianti galimybę įženklinti moteriškąją būties viziją, reflektuoti sąsajas su motinos kūnu ir reviduoti normatyvinėmis nuostatomis grindžiamus asmeninės patirties vertinimus. Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos dailininkėms būdingos meninės raiškos strategijos, kurios ne tik neigia įsitvirtinusius stereotipus, bet ir atveria galimybes permąstyti moteriškąją erdvę, žvelgiant į ją moters akimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Feminizmas; Fenomenologija; Kitas; Lietuvos moterų dailė; Lyčių studijos; Menininkės; Moteriška erdvės samprata; Moters kūnas; Moters psichologija; Moterų menas; Psichoanalizė; Art of women; Female Psychology; Female body; Feminism; Gender studies; Lithuanian women artists' art; Other; Phenomenology; Psychoanalysis; Woman's conception of space; Women artists.
ENThe article dwells on space conceptions in Lithuanian women artists' art production. Julia Kristeva wrote that the woman's name in the Western culture is associated with space rather than time, becoming or history, which are the Father's domain. On the other hand, the approach to space is not homogeneous. In real daily life it becomes public and private, "masculine" and "feminine", it creates, deconstructs and confirms identities. The space of the art work is not gender-neutral as well. Rather on the contrary. It lends a room for expression of very personal experience of interaction with the surrounding and inner world. Consequently, Lithuanian women artists find distinctive modes for self expression and revise androgynous meanings of space. The space shaped in their art production (shallow, nestled, binding) in modern (patriarchal) context could be interpreted as an expression of otherness and marginality. But it helps to give a sense to a different, alternative outlook, which is ignored in normatyve culture as well. [From the publication]