LT[...] Straipsnyje pristatomi Lietuvos individualių investuotojų elgsenos tyrimo rezultatai. Šio tyrimo tikslas – parodyti, jog psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos jų elgsenai ir priimamiems investavimo sprendimams. Pastaraisiais metais atliktų kitų autorių tyrimų metodikų analizė parodė, kad, kaip taisyklė, tyrėjai pasirenka vieną ar kelis veiksnius ir vertina jų pasireiškimą įvairiais aspektais, bandydami nustatyti investuotojų tikėtiną elgseną vienoje ar kitoje situacijoje. Tai leidžia matyti bendrą „paveikslą“, bet neatsako į klausimą, ar racionalumas yra tikrai lemiamas veiksnys, priimant investicinius sprendimus, ir koks yra psichologinių veiksnių poveikis finansų rinkos dalyvių elgsenai. Siekiant įvertinti, ar Lietuvos finansų rinkos pokyčių tendencijas galima sieti su iracionalia šios rinkos dalyvių elgsena, buvo atlikta tikslinių investuotojų grupių apklausa. Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmame etape buvo atliktas pilotinis tyrimas, kurio rezultatai patvirtino, jog Lietuvos investuotojų elgsenai įtakos turi dauguma nagrinėtų iracionalią elgseną formuojančių veiksnių. Antro etapo metu tyrimo klausimynas buvo modifikuotas ir praplėsta tikslinė respondentų grupė. Individualių investuotojų elgsenos tyrimo klausimynas buvo išplatintas Lietuvos Finansų analitikų asociacijos nariams ir su žurnalo „Investuok“ redakcijos pagalba prenumeratoriams ir skaitytojams, darant prielaidą, kad dauguma jų investuoja rinkoje.Straipsnyje autorės pristato tyrimo rezultatus, kurie leidžia teigti, jog psichologiniai investuotojų elgsenos veiksniai veikia jų investavimo sprendimų priėmimą ir sąlygoja individualių investuotojų iracionalią elgseną finansų rinkose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad moterys yra labiau pasitikinčios savimi investuotojos nei vyrai. Taip pat buvo pastebėtas tiesioginis ryšys tarp investavimo patirties ir per didelio pasitikėjimo savimi pasireiškimo (kuo daugiau patirties turi investuotojas, tuo labiau per dideliu pasitikėjimu savimi pasižymi jo elgsena). Įdomu ir tai, kad investuotojai, turintys ekonominį–finansinį išsilavinimą vertina savo investavimo įgūdžius kaip gerus arba labai gerus, kas leidžia teigti, jog įgytas išsilavinimas ir turima investavimo patirtis formuoja prielaidas pasireikšti per dideliam pasitikėjimui savimi. Rizikingiausi yra pradedantieji investuotojai ir 30–45 metų investuotojai. Vieniši investuotojai yra taip rizikingesni nei susikūrę šeimas. Beveik pusė apklaustų investuotojų pastebėjo, kad nuotaika turi įtakos jų priimamiems investavimo sprendimams. Stipriausiai nuotaiką veikiantys veiksniai – žiniasklaida, oro sąlygos ir sporto varžybų rezultatai. Straipsnyje autorės pristato tyrimo rezultatus, kurie leidžia teigti, jog psichologiniai investuotojų elgsenos veiksniai veikia jų investavimo sprendimų priėmimą ir sąlygoja individualių investuotojų iracionalią elgseną finansų rinkose. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, jog individualūs investuotojai jaučia tokių iracionalių veiksnių, kaip per didelis pasitikėjimas savimi, prisirišimas, apskaičiavimas mintyse, minios elgsena, pasitvirtinimas ir per jautrus reagavimas poveikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Finansų rinkos; Individualūs investuotojai; Investavimo sprendimo priėmimas; Psichologiniai investuotojų elgsenos veiksniai; Racionalumas; Behavioral finance; Financial markets; Individual investors; Investment decision making; Psychological factors of investors behavior; Rationality.
ENIn the article individual investors’ irrational behavior is analyzed and the major factors, influencing it are presented. Based on the results of the research made in Lithuania, authors conclude, that Lithuanian individual investors suffer from basic biases such as overconfidence, anchoring, mental accounting, herd behavior, confirmation and overreaction. In the article authors present research results, which allow to conclude, that psychological factors of investors’ behavior impact investment decision-making and course irrational behavior of individual investors in the financial market. [From the publication]