Viduramžių hipokaustai Kaune ir Lietuvoje

LTTyrinėjant viduramžių senamiesčių medžiagą kartas nuo karto aptinkama šilumos gamybos įrenginių – hipokaustų. Tai ypatingo tipo krosnys, apimančios šilumos tiekimui skirtą pakurą, šilumos akumuliavimo įrenginį bei šilumokaitį ir centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Šiuo straipsniu siekiama pažvelgti į šį įrenginį socialiniu aspektu – kaip į miestietiško gyvenimo būdo įvairovės išraišką – bei apibūdinti Kauno radinius Lietuvos ir Europos kontekste. Hipokausto atsiradimą galima sieti su Hanzos įtaka, kai kurių miestų (Liubeko, Stralsundo, Liuneburgo ir kt.) statybos modelio raida. Pastarąsias dvi dekadas vykdytų archeologinių tyrinėjimų metu Lietuvoje aptikta gana didelis skaičius hipokaustų – iš viso 11. Kauno XVI-XVII a. hipokaustai bendrajame kontekste išsiskiria dydžiu ir konstrukcija: visi jie labai panašūs ir gana dideli (3-4,5 m pločio ir 4-5,5 m, kartais iki 6,15 m ilgio). Šie įrenginiai galėjo būti naudojami įvairiems tikslams: kai kurie jų tarnavo kaip gyvenamojo namo šildymo sistemos dalis, kiti galėjo būti naudojami žemės ūkio produktų (salyklo) džiovinimui ar pirčių šildymui. Hipokausto įranga miestiečio name – greičiau ne socialinė (tam tikro statuso) išraiška, o statybų tradicijų bei ryšių su Šiaurės Vokietijos miestais pasekmė. Šie objektai atskleidžia savitas viduramžių Kauno tradicijas. Kaune jie galėjo būti naudojami ir plačiau: perstatymai, fragmentiški ir skubūs tyrimai galėjo lemti, kad atrasta tik dalis hipokaustų.Reikšminiai žodžiai: Hipokaustas; Technologijos; Panaudojimas; Kaunas; Hanzos lygos miestai; Hypocaust; Technologies; Use purposes; Kaunas; Hanseatic Towns League.

ENWhile exploring medieval fragments of the Old Town, scientists from time to time come across heating devices – hypocaust type stoves. It is a specific device with a furnace for heating supply, heating accumulation device and a condenser, and a centralised system of heating supply. This article seeks to discuss this device from the social point of view, i.e. as an expression of the variety of the then urban life, as well as to define the finds discovered in Kaunas in the Lithuanian and European context. The birth of hypocaust type stoves may be related to the influence of Hanse and the development of the construction model of some cities, such as Lübeck, Stralsund, Lüneburg, etc). In the course of archaeological research of the last two decades, 11 hypocaust type stoves were discovered in Lithuania, which is a considerable number. The hypocaust type stoves of the 16th-17th centuries found in Kaunas stand out due to their size and construction: they all are similar and rather big (3-4,5 m in width and 4-5,5 and sometimes up to 6,15 in length). Those devices could be used for various purposes: some of them served as a part of the dwelling heating system, others were used to dry agricultural products (malt) or to heat saunas. The presence of hypocaust type stoves in a house of an urban dweller was not considered to be an indicator of his social status, but a certain construction tradition as well as the outcome of relations with cities of Northern Europe. These devices reveal the peculiarities of traditions existing in Medieval Kaunas. Kaunas dwellers could use those devices for other purposes as well. Reconstructions and fragmentary speedy studies could have been the reason for the fact that not all hypocaust type stoves were found.

• Akmenų krosnys Vilniuje / Dainius Strazdas. Miestų praeitis. 2004, 1, p. 311-377.
• Kauno koklių dekoras / Mindaugas Bertašius. Darbai ir dienos. 2001, t. 26, p. 37-46.
• Pirmasis Vilniaus katedros mokyklos "paminėjimas" 1397 m.: tarp mitų ir faktų / Aivas Ragauskas. Istorija 2023, Nr. 130, p. 5-40.
• Trakų pilių archeologiniai tyrimai 1971-1998 metais / Birutė Lisauskaitė. Lietuvos pilių archeologija / sudarytojai Jonas Genys, Vladas Žulkus. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. P. 105-127.
• Viduramžių Klaipėda : miestas ir pilis, archeologija ir istorija : [Klaipėdai - 750] / Vladas Žulkus. Vilnius : Žara, 2002. 164 p.