Swedish and Baltic competitiveness in a European perspective – some quantitative aspects

LTNors tokie ekonomistai, kaip Porter ir Krugman, ne visada mato tarptautinio konkurencingumo naudą šalims – Krugman kalba apie „pavojingą maniją“ – politikai ir žurnalistai šiuo klausimu dažnai turi priešingą nuomonę. Pateiktose Lisabonos pirmininkavimo išvadose ES nuo 2000 m. akcentuoja šiuos tikslus: iki 2010 m. paversti Europos Sąjungą konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, didinant ekonomikos augimą ir užimtumą, keliant piliečių gyvenimo lygį, socialinę sanglaudą ir aplinkos tvarumą. Bet netgi ir prieš 2000 m. ES rūpinosi Europos tarptautiniu konkurencingumu. Dėl to reikia aptarti ir išanalizuoti šalių tarptautinio konkurencingumo sąvoką. Straipsnyje nagrinėjami ekonominiai tarptautinio konkurencingumo aspektai, ypatingą dėmesį skiriant Švedijai ir Baltijos šalims, pradedant nuo 2002-2010 m. Lisabonos atsiliepimų, kuriuos skelbia Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) ir kasmetinė PEF Globalios ekonomikos konkurencingumo ataskaita. Straipsnyje pateikiami ir aptariami Porter ir Krugman argumentai apie tarptautinio konkurencingumo turinį ir reikšmę tiek iš ES, tiek ir iš PEF perspektyvos. Remiantis PEF duomenimis taip pat buvo nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp šalies ekonominės gerovės ir konkurencingumo. Buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp konkurencingumo ir užimtumo, bei gyvenimo standartų. Koreliacija tarp BVP vienam/gyv. ir konkurencingumo nenustatyta.Remiantis Lisabonos ataskaitos rezultatais buvo nustatyta, kad Švedija konkurencingumo reitinguose užima aukščiausia poziciją tarp ES27 šalių. Net ir Baltijos šalys, o ypač Estija, užima aukštas pozicijas reitinguose. Palyginus ES27 šalis, JAV ir 5 Azijos šalis buvo nustatyta, kad Europos padėtis šiame kontekste nėra labai įspūdinga. Be to, ES27 siekis iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ekonomika taip ir nebuvo įgyvendintas. Tačiau tikimasi, kad greitu metu kiekybiniai užimtumo ir ekonomikos augimo tikslai bus pasiekti. Žiūrint į atskiras ES šalis, galima pastebėti, kad Lisabonos ataskaitoje kelios šalys turi aukštesnį konkurencingumo reitingą nei JAV ir 5 Azijos šalys. Be to, antrasis konkurencijos matavimo rodiklis – PEF globalaus konkurencingumo indeksas – rodo, kad kelios ES valstybės narės priklauso prie konkurencingesnių pasaulio valstybių. Manoma, kad konkurencingumas teigiamai įtakoja makroekonominę situaciją šalyje ir kelia pragyvenimo lygį. Buvo nustatyta, kad JAV yra geresnėje padėtyje nei ES. Tačiau skirtumai nėra labai dideli ir atrodo, kad finansinė ir ekonominė krizė – kuri stipriai paveikė Baltijos šalis – JAV turėjo daugiau neigiamų pasekmių nei ES27. Taip pat galima paminėti, kad nors makroekonominiai JAV rodikliai yra gana aukšti, keletas socialinių, sveikatos priežiūros ir švietimo kintamųjų rodo, kad didžioji dalis ES šalių susidorojo su krize geriau nei JAV. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkos tvarumas; Ekonominė gerovė; Konkurencingumas; Socialinė sanglauda; Užimtumas; Competitiveness; Economic welfare; Employment; Environmental sustainability; European Union; Social cohesion; Europos Sąjunga (European Union).

ENThis paper investigates in which way the EU members have achieved the Lisbon Agenda Goals according to the World Economic Forum (WEF, 2010) according to itd Lisbon Reviews. Furthermore the Global Competitiveness Index 2010 (WEF) for the EU member countries is shown. In both cases focus is on the Baltic Countries and Sweden. [text from author]