Lietuvos verslo sektorių jautrumo cikliniams svyravimams tyrimas

LTStraipsnio tikslas – ištirti Lietuvos ūkio sektorių jautrumą verslo ciklams ir palyginti rezultatus su pasaulinėmis tendencijomis. Dauguma pačių jautriausių ir pačių atspariausių verslo ciklams sektorių skirtingose pasaulio šalyse yra tokie patys, nors kai kurios šakos vienose šalyse traktuojamos kaip itin jautrios ciklams, o kitose - mažai jautrios. Atlikus pirmąją tyrimo dalį – Lietuvos ūkio sektorių pajamų, bendrojo pelno ir pelno prieš mokesčius koreliaciją su bendruoju vidaus produktu (BVP), nustatyta, kad patys jautriausi sektoriai yra maisto produktų ir gėrimų, statybos bei prekybos. Mažiausiai jautriai į BVP pokyčius reaguoja antrinio perdirbimo, švietimo, baldų gamybos, chemijos pramonės gaminių gamybos, radijo, televizijos, ryšių įrangos ir aparatūros gamybos sektoriai. Gautuose rezultatuose galima pastebėti ne vieną neatitikimą užsienyje atliktiems tyrimams. Maisto pramonė kitur būdavo pateikiama kaip nejautri, o Lietuvoje ji yra viena iš pačių jautriausių. Tuo tarpu baldų gamybos, medžio produkcijos ir tekstilės šakos užsienio tyrimuose priskirtos prie jautrių, Lietuvoje yra atsparios ciklams. Komunalinių paslaugų sektorius Baltijos šalyse buvo nustatytas kaip nejautrus, tačiau šio tyrimo metu jo jautrumas gautas vidutinis ir neigiamai koreliuotas su ciklu. Lyginant išanalizuotus užsienio tyrimus ir atliktą Lietuvos tyrimą, galima rasti ir panašumų. Antroji tyrimo dalis, nagrinėjusi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius kotiruojamų lietuviškų įmonių pagrindinių rodiklių koreliaciją su Lietuvos BVP patvirtino pirmosios tyrimo dalies rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Atsparūs sektoriai; Jaurtūs sektoriai; Jautrūs sektoriai; Koreliacijos koeficientas; Verslo ciklai; Ūkio sektorių jautrumas; Business cycles; Correlation coefficient; Correlation coeffiient; Resistant sectors; Resistant setors; Sector sensitivity; Sector sensivity; Sensitive sectors; Sensitive setors.

ENThe objective of the article is to analyse the sensitivity of Lithuanian economic sectors to business cycles and to compare the outcome with the global trends. Most sectors of business cycle demonstrating highest and least sensitivity in various countries are the same, although some sectors in certain countries are treated as particularly sensitive to those cycles and in other countries, as less sensitive. Part 1 of the study, related to correlation of proceeds, total profit and profit before taxes in Lithuanian economy sectors to the general domestic product (GDP) has found that most sensitive sectors include food and drinks, construction and commercial sectors. Least sensitive sectors to the changes in the GDP include those of secondary processing, education, furniture production, production of chemical products, radio, television, telecommunication equipment and production of hardware. The results above suggest numerous inconsistencies to the foreign-based studies. Food industry is presented as insensitive abroad, whereas it is some of the most sensitive in Lithuania. By contrast, foreign-based studies classify sectors of furniture production, timber production and textiles to sensitive sectors, while in Lithuania these are examined as resistant to cycles. Sector of communication services in the Baltic States was found insensitive, however the study has demonstrated that its sensitivity was average and had negative correlation to the cycle. Comparison of foreign-based studies and the Lithuanian-based study has also found some similarities. Part 2 of the study, dealing with correlation of key indicators of Lithuanian companies listed on NASDAQ OMX Vilnius Stock Exchange to Lithuanian GDP has supported the outcomes in the first part of the study.