Dingusio knygų pasaulio ženklai

LTPaskolų tekstai, laiškų rašymo formuliarai, girtuoklystės kritika, šmaikštūs posakiai ir priežodžiai, užkeikimai, šeimos ir giminės istorijėlės, pagaliau įvairios teplionės (tarp jų esama ir gana dailių) – tai tik menka dalis kažkada Lietuvoje įženklinto knygos pasaulio, kurį palengva atveria senosios knygų saugyklos. Dalis rankraštinių įrašų, nepaisant skirtingo užrašymo laiko ir intencijų, priskirtini veikiau sakytinei, nei rašytinei kultūrai, neseniai buvo įvardyti kaip senųjų knygų graffiti. Knygoje pateikiamas pluoštas naujų šią specifinę knygos kultūros sritį atspindinčių ženklų. Šie knygų ženklai rodo, kad rašto kultūra LDK skleidėsi ne tik oficialioje spausdintoje erdvėje, bet ir rankraščiuose bei knygų paraštėse. Žiniomis, įspūdžiais, emocijomis, apskritai informacija raštingas žmogus, siekė pasidalyti – tiesa, dažniausiai neįvardydamas adresato. Trūkstant informacijos įstaigų, efektyviai veikė neinstitucionalizuota žinių perdavimo sistema. Kita vertus, be pastaruoju metu mėginamų aptarti skaitymo, rašymo ir sakymo problemų (reiškinių) LDK kultūroje, atkreiptinas dėmesys į tylos (tylėjimo) fenomeną. Akivaizdu, kad be triukšmingų krikščioniškų praktikų, vienuolynuose nuo X V a. skleidėsi alternatyvi, dažnai oponuojanti vyraujančiam komunikacijos modeliui, kultūra. Užkeikimai, prakeikimai, gąsdinimai knygose vertintini keliais aspektais. Viena vertus, jie sudarė tik vieną grandį išsikerojusioje krikščioniškų apeigų sistemoje. Kita vertus, užkeikimai veikė kaip baimės, persmelkusios Viduramžių žmogų, priešnuodis.Reikšminiai žodžiai: Apsauginiai tekstai; Knyga; Knygos kultūra; Knygos ženklai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Prakeikimas; Proveniencijos; Rankraštiniai įrašai; Rašytinė kultūra; Senos knygos; Skaitymas; Užkeikimai; Užkeikimas; Įrašai; Book; Book culture; Bookmarks; Damnation; Enchantments; Manuscript records; Old books; Protective texts; Provenances; Reading; Records; Spell; Writing culture; Written culture.

ENTexts of loan, templates of letters, criticism of alcoholism, smart phrases and bywords, incantations, stories of family and relatives, even various kitsch (including some rather nice ones) is but a small part of world of books produced in Lithuania years ago, that is now gradually opened by the old book depositories. Some manuscript records, despite different time and intentions of recording are classified as spoken rather than written culture and were recently referred to as graffiti in the old books. The book provides a set of new symbols reflecting this specific field of book culture. These symbols in the books demonstrate that written culture in the Grand Duchy of Lithuania (LDK) was progressing not only in official printed environment but also in manuscripts and book margins. An educated man would seek to share his knowledge, impressions, emotions and information in general, although mostly with no specific addressee. In the lack of information institutions, an institutionalized knowledge transfer system operated efficiently. However apart from recent intentions to discuss reading, writing and speaking issues (phenomena) in the LDK culture, one must point out the phenomena of silence. Clearly apart from loud Christian practices the monasteries since the 18th century was a place where alternative culture, often opposing prevailing communication model, spread. Incantations, curses and intimidations found in books should be examined on several aspects. They presented just a link in the complex system of Christian services. However, incantations also presented a cure for fear, permeating the Medieval man.

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History