LTStraipsnyje svarstomos kanono ir dekanonizacijos problemos šiandieninėje lietuvių literatūroje ir literatūrologijoje. Analizuojant kanono ir postmodernistinės dekanonizacijos problemas, teigiama, kad pastarojo dešimtmečio lietuvių literatūros jau nebeženklino klasikinių formų ilgesys, ir kanonas tapo nebemadingas, nunyko klasikinė novelė, užleidusi vietą esė, o analitinę recenziją išstūmė neapibrėžtos impresijos. Pažymima, kad kanono samprata neatsiejama nuo vertybių sampratos, nes kanonas grindžiamas vertybinės atrankos principu, pagal kurį vieni tekstai laikomi vertingesniais už kitus. Principinis kanono atmetimas reikštų ir principinį vertybių atmetimą, o tai galima įsivaizduoti tik teoretikų galvose. Postmodernizmo žygis prieš vertybių hierarchiją dažniausiai tėra tik vertybių piramidės apvertimas. Autoriaus nuomone, maištautojai prieš kanoną paprastai kvestionuoja ne pačią kanono esmę, o tik į jį patekusius "nevertus" kūrinius ir autorius, kuriuos privalu pakeisti "vertesniais" ir šitaip sugrąžinti teisybę ir tvarką. Autoriaus nuomone, kanono formavimasis yra platesnio sociologinio klausimo - kaip konkrečioje visuomenėje formavosi konkrečios skaitymo ir rašymo praktikos, kaip kūrinių prasmės ir vertės galėjo būti sukurtos ir tapo suvoktos konkrečioje istorinėje-socialinėje terpėje - aspektas. Todėl daroma išvada, kad svarbiau už kanonizavimo ritualą būtų susitelkti į tekstų perskaitymo kokybę, suvokti, ką konkretus kūrinys reiškė ar reiškia savajam laikui ir aplinkai, kokiomis prasmėmis jis praturtėja ar nuskursta.Reikšminiai žodžiai: Dekanonizacija; Kanono formavimas; Literatūros kanonas; Postmodernybė; Creation of literary canon; Decanonisation; Decanonization; Literary canon; Postmodernity.
ENThe article discusses the issue of canon and decanonization in the modern Lithuanian literature and literary science. While analysing the problems of canon and post-modern decanonization, the author claims that Lithuanian literature of the recent decade is not characterised with nostalgia for classic forms, and canon has become an obsolete phenomenon. The genre of classical novels has withdrawn into shadows and been replaced by essays, whereas, analytical reviews have been replaced with undefined impressions. The author notes that the concept of canon is an integral part of the concept of values, since canon is based on the principle of value selection, according to which the value of texts is established. Total refusal of canon would mean total refusal of value principles, but this can be imagined only in the heads of a theoretic. The campaign of post-modernism against the hierarchy of values is usually a mere inversion of the pyramid of values. The author believes that rebellions against canon are usually concerned not with its essence, but with “unworthy” works and authors included into canon, which should be replaced with “worthier” authors or works thus returning the order and justice. The author believes that the formation of canon is the aspect of a wider issue, i.e. the formation of specific reading and writing practices in a specific society, creation of meanings and values of works and perception thereof in a specific historical-social domain. Therefore, the author concludes that, rather than concentrating on the ritual of canonisation, it would be more important to focus on the quality of re-reading of texts, to perceive the message of every specific work and the significance it has in its time and environment.