Įvaizdžių perteikimas Oskaro Milašiaus eilėraščio "Nemiga" ("Insomnie") vertimuose
LTStraipsnio tikslas yra remiantis vertimo teoretikų nuostatomis apsibrėžti tam tikrą prasmės suvokimo modelį ir analizuoti, kaip originalo teksto prasmė „perkeliama“ į vertimo tekstą. Tyrimo pagrindas yra poetinis tekstas ir keli to paties teksto vertimai, todėl kreipiamas ypatingas dėmesys į poetinio teksto specifiką bei poetinio teksto prasmę ir/ar prasmes, kuriamą (-as) originalo autoriaus ir vertėjų. Laikantis nuostatos, kad verčiant poeziją prasminiai nuostoliai vis tiek neišvengiami, ieškoma atsakymų, ar vertėjų sukurta prasmė pakankamai adekvati originalo autoriaus sukurtai prasmei. Tyrimui pasirinktas Oskaro Milašiaus eilėraštis „Nemiga“ („Insomnie“) ir penki šio kūrinio vertimai į lietuvių kalbą (vertė Genovaitė Irena Židonytė-Vėberienė, Antanas Vaičiulaitis, Vaclovas Šiugždinis, Liudas Giraitis, Valdas Petrauskas). Analizė parodė, kad, viena vertus, egzistuoja skirtingomis leksinėmis priemonėmis perteikta ta pati vieno ar kelių įvaizdžių prasmė, įrodanti, jog nėra vieno tobulo vertimo varianto. Kita vertus, galima teigti, kad viena iš esminių šio eilėraščio vertimo problemų yra perdėtas ir taip sudėtingų Oskaro Milašiaus įvaizdžių komplikavimas, suteikiantis vertimo tekstui papildomos, originale nesančios informacijos, kuri išplečia kūrinio prasmės ribas, apsunkina teksto skaitymą ir leidžia interpretuoti lietuvišką tekstą kitaip, nei būtų galima interpretuoti originalą. Net vienas ne taip parinktas žodis vertimo tekste gali suardyti poetinę originalo kūrinio darną, taip pakenkdamas poetinio teksto vientisumui.Reikšminiai žodžiai: Ekvivalentas; Komparatyvistika; Leksema; Oskaras Milašius; Poezija; Prancūzų kalba; Prancūzų poezija; Vertimas; Įvaizdis; Comparative literature; Equivalent; French language; French poetry; Image; Lexeme; Lithuanian; Oscar Milosz; Poetry; Translation.
ENThe article aims, using the attitudes of translation theorists, to define a certain model of meaning perception and to analyse how the meaning of the original text is “transferred” into the translation text. The subject of the research is a poetic text and several translations of the same text; therefore, special focus is on particularity of the poetic text and the poetic text’s meaning and/or meanings created by the author of the original and translators. Adopting the attitude that, when translating poetry, losses of meaning are still inevitable, the article looks for answers to a question as to whether the meaning created by the translators corresponds to that created by the author of the original. A poem “Insomnia” (“Insomnie”) by Oscar Milosz and its five translations into Lithuanian (by Genovaitė Irena Židonytė-Vėberienė, Antanas Vaičiulaitis, Vaclovas Šiugždinis, Liudas Giraitis and Valdas Petrauskas) were selected for research. The analysis indicates that, on the one hand, the same meaning of one or several images that is conveyed by different lexical devices exists, which proves that there is no just one perfect variant of translation. On the other hand, one of the major problems about translating this poem is an undue complication of originally complicated images of Oscar Milosz that supplies the translation text with additional information that is not contained in the original. This information expands the limits of the work’s meaning, makes reading of the text difficult and allows interpretation of the Lithuanian text differing from that of the original. A single wrongly chosen word in the translation text can destroy the poetic harmony of the original work, thus impairing the integrity of the poetic text.
