Žemės ūkis 1940-2002 metais

LTStraipsnyje aptariami sovietų okupantų agrariniai pertvarkymai Laukuvos apylinkėse 1940–1941 ir 1944–1990 m., nacių okupacijos metais ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais žemę paskelbus „liaudies nuosavybe“ iš savininkų buvo atimta teisė disponuoti žeme ir įvykdytas žemės perskirstymas. Tačiau ir žemės netekusiųjų, ir ją gavusiųjų laukė žemės ūkio produktų prievolės (grūdais, bulvėmis, pienu, sviestu, vilna, mėsa), kurias skiriant nebuvo atsižvelgiama, ar prievolininkai turi tos rūšies produktų. Be to, buvo įvestas žemės ūkio mokestis, grūdų prievolė per pavasario sėją. Turimi duomenys leidžia teigti apie sovietų ir juos pakeitusių nacių politikos panašumus. Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu išskiriamas 1948 m. pavasaris, kai apylinkėse prasidėjo prievartinis kolūkių kūrimas, nemažai dėmesio skiriama pirmiesiems kolektyvinio ūkininkavimo sunkumams aptarti. Naujas etapas išskiriamas po 1965–1966 m., kai žemės ūkis pradėjo gauti daugiau investicijų, imta plačiau praktikoje taikyti agrarinius mokslus, pradėtas žemės melioravimas. Taip pat trumpai pristatomas laukuviškių žemės ūkis po 1990 m., įsivaizduojamos žemės ūkio perspektyvos. Straipsnį papildo nuotraukos, lentelės apie sovietinių prievolių dydžius ir jų kitimą pagal ūkio dydį, kolūkių ir tarybinių ūkių pagrindinių ūkinės veiklos rodiklių palyginimas bei priedas „Laukuvos valsčiaus žemės savininkai, iš kurių sovietų okupantai atėmė žemę“.Reikšminiai žodžiai: Žemės ūkis; Ūkininkai; Kolūkiai; Prievolės; Kolektyvizacija; Laukuva; Agriculture; Farmers; "Kolchos"; Obligations; Collectivization; Laukuva.

ENThe paper deals with agrarian reform in the Laukuva neighbourhood during the Soviet occupation of 1940–1941 and 1944–1990, the Nazi occupation and after the restoration of Lithuania's independence in 1990. As the first Soviet occupation proclaimed land “the people’s property”, landowners were deprived of the right of disposal to their land and a redistribution of land was carried out. However, both those who lost and who received land were faced with agricultural produce duties (grain, potatoes, milk, butter, wool and meat) whose imposition did not take into account the presence of those types of products with the payers. In addition, an agricultural tax and a duty to be paid in grain during the spring sowing time were introduced. The available information allows stating similarities between the policies of the Soviets and the Nazis who replaced the former. A highlight of the second Soviet occupation was the spring of 1948 when the neighbourhood witnessed compulsory organisation of collective farms. The paper gives a detailed description of the first problems of collective farming. A new stage is identified after 1965–1966 when agriculture saw an increased flow of investments, broader applications of agrarian sciences and the launch of land reclamation. The paper also briefly presents agriculture of the Laukuva people after 1990 and its outlook for the future. The study is supplemented with photographs, tables of the size of the Soviet duties and their change by the size of a farm, a comparison of the main performance indicators of collective farms and state-owned farms and an annex entitled “Landowners of the Laukuva District Deprived of Land by the Soviet Invaders".