Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas : akustinės ir audicinės ypatybės

LTMonografijoje sinchroniškai tiriamas šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas. Sprendžiami probleminiai priebalsių fonemų inventoriaus klausimai, aptariami eksperimentinio tyrimo rezultatai ir atliekama audicinė (psichoakustinė) šiaurės žemaičių priebalsių klasifikacija, aprašoma tarmės priebalsių diferencinių požymių sistema. Siekiama instrumentiniais fonetikos metodais akustiškai ištirti šiaurės žemaičių konsonantizmą, išsiaiškinti priebalsių audicinių, akustinių ir funkcinių klasių santykį. Pirmiausia sprendžiamas afrikatų ir atitinkamų priebalsių junginių sudėties ir atvirosios sandūros klausimas. Toliau aptariami minkštieji priebalsiai, jų poveikis gretimiems garsams bei tembrinė priebalsių koreliacija. Trečiąjį darbo aspektą sudaro priebalsių psichoakustinė analizė. Tyrimas parodė, kad šiaurės žemaičių afrikatos ir atitinkami T–S tipo junginiai skiriasi savo trukme, kokybe ir tam tikromis audicinėmis savybėmis. Tarp heteromorfeminių ir tautomorfeminių priebalsių junginių priešdėliniuose šiaurės žemaičių žodžiuose yra realizuojama atvirosios ir uždarosios sandūros opozicija. Šiaurės žemaičių tarmėje priebalsių palatalizacija daro stiprų regresyvinį ir progresyvinį poveikį gretimų balsių spektrui ir artikuliacijai. Tarmės minkštieji ir kietieji priebalsiai yra skirtingos kokybės garsai. Priebalsių spektrų dažnių zonos skiria priebalsių modalines ir lokalines klases bei poklasius. Priebalsių trukmę lemia balso stygų dalyvavimas ar nedalyvavimas; trukmė skiria šiaurės žemaičių priebalsių klases pagal tarimo būdą. Audicinės priebalsių klasės nesutampa su fonologinėmis.Reikšminiai žodžiai: Diferenciniai požymiai; Fonemos; Kiekybė; Konsonantizmas; Palatalizacija; Priebalsiai; Priebalsių samplaikos; Psichoakustinė klasifikacija; Psichoakustinės ypatybės; Spektras; Spektro ypatybės; Trukmė; Šiaurės žemaičiai; Consonant clusters; Consonantism; Consonants; Differential features; Duration; North Žemaitian; Palatalization; Phonemes; Psychoacoustic classification; Psychoacoustic features; Spectral features; Spectrum; The Lithuanian language.

ENThe monograph provides a synchronic study of consonantism in Northern Žemaitija dialect. The work deals with thematic issues of inventory of consonant phonemes, discusses results of an experimental study and carries out an auditive (psycho-acoustic) classification of consonants in Northern Žemaitija dialect and describes system of differential characteristics of consonants in the dialect. The paper seeks to use instrumental phonetic methods for acoustic examination of consonantism in Northern Žemaitija dialect and clarify the relation of auditive, acoustic and functional classes of consonants. It deals with issue of composition of compounds of affricates and respective consonants and open junction. It then discusses soft consonants, their impact on adjacent sounds and consonant correlation of timbre. 3 aspect concerns psycho-acoustic analysis of consonants. The study has demonstrated that in Northern Žemaitija dialect, affricates and respective compounds of T-S type differ in duration, quality and certain auditive characteristics. Heteromorphemic and ethno morphemic compounds of consonants in prefix words in Northern Žemaitija dialect include opposition of open and close junction. In the dialect, palatalization of consonants has strong, regressive and progressive impact on range and articulation of adjacent vowels. Soft and hard consonants in the dialect present sounds of different quality. Frequency areas of consonant ranges discriminate model and local classes and subclasses of consonants. Duration of consonants depends on involvement or absence of vocal chords; duration distinguishes classes of consonants in the dialect based on pronunciation. Auditive consonant classes do not coincide with phonological ones.