Lietuvių rinktinių juostų ornamento kūrimo taisyklės : tradicija ir neišnaudotos galimybės

LTStraipsnyje gvildenami tautodailės raidos dėsningumai, jos plėtros ir nuosmukio problemos, kūrybingumo raiška išlaikant tradicinį kanoną ir jį modernizuojant. Analizė remiasi juostų pavyzdžiais, kuriuose atsispindi bendras Lietuvos tautodailės vyksmas: tradicijų gyvavimas, pastangos jas išsaugoti ir modernizuotų juostų atsiradimas. Darbe apibūdinamas tradicinių lietuvių raštų kanonas. Aptariami archetipiniai ženklai, kurie sudaro visų juostose aptinkamų raštų konstrukcinį ir plastinės interpretacijos pamatą. Straipsnyje kalbama apie kūrybingumą ir tradicijų plėtrą, todėl pabrėžiama, jog naujus ornamentus reikėtų kurti ne bet kaip, o laikantis juostų ornamentikos kanono. Vadinamosiose tautinėse juostose, kurios austos antrajame XX a. dešimtmetyje, pasitaiko neatitinkančių juostinio ornamento kanono raštų. Tokioje modernizuotoje kūryboje pasitaiko nedarnių, nevykusių ir estetiškai neskoningų juostų. Straipsnyje nurodomas ryškiausias moderniškų juostų bruožas – kukli raštų tipų ir jų interpretavimo stilių įvairovė. Visiems modernizaciją patyrusiems tradiciniams ornamentams būdingas supaprastėjimas ir sustambėjimas. Autoriaus požiūriu, į tradicinių juostų ornamento kanoną galima žiūrėti kaip į kūrybinį veiksnį, teikiantį plačias ir neišnaudotas galimybes. Šiandieninėje Lietuvoje tradicinis ornamento kanonas gyvuoja tik pakartojant senuosius pavyzdžius, o naujų ornamentų kūryba (laikantis tradicinio kanono) dar tebelaukia kūrėjų.Reikšminiai žodžiai: Juostų ornamentai; Juostų raštų kūrimo principai; Kanonas; Tautinės juostos; Ornamentas; Rinktinės juostos; Tradicinės lietuvių juostos; Principles of sashes ornaments' creation; Sashes ornaments; Selective sashes; The Lithuanian Folk Bands; The Ornament; The canon; Traditional Lithuanian sashes.

ENThe article examines regularities in folk art progress, issues on its development and fall, expression of creativity retaining and modernising traditional canon. The analysis is based on samples of ribbons reflecting general progress in Lithuanian folk art, including survival of traditions, efforts to preserve them and appearance of modernized ribbons. The paper characterizes canon of traditional Lithuanian patterns. It discusses archetypical signs, accounting for construction and plastic interpretation framework for all patterns common in ribbons. It discusses creativity and development of traditions, therefore it stresses that new ornaments should be designed specifically in line with canon on ornaments of ribbons. The so called folk ribbons knitted in the 2nd decade of the 20th century, there are some patterns not in line with the patterns of canon of linear ornament. This modernized art includes some lame, disharmonious ribbons, of unaesthetic style. The article refers to key feature of modern ribbons: modest variety of types of patterns and vast number of interpreting styles. All traditional ornaments after modernization display simplification and increase in size. According to the author, ornament canon of traditional ribbons should be treated as creative factor, providing for wide and unused potential. In the modern Lithuania, traditional ornament canon only survives by duplicating the old examples, whereas creation of new ornaments (based on traditional canon) still awaits its authors.

• Šiuolaikinės ir dabartinės tautodailės tyrimų problemos / Vytautas Tumėnas. Tautodailės metraštis. 2005, Nr. 11, p. 38-45.
• Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas / Vytautas Tumėnas. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 3, p. 26-40.