M. Valančiaus pedagoginė įtaka Žemaitei

LTStraipsnyje siekta išanalizuoti žemaitiškos literatūros ir lietuviškos spaudos bei aplinkos įtaką Žemaitės asmenybės formavimuisi. Bandydamas naujai atskleisti Žemaitės asmenybės genezę straipsnio autorius atkreipė dėmesį į jos pedagoginę mintį apie savo asmenybės formavimąsi ir sąveikos su epocha problemą. Apžvelgiamos lenkiškos ir lietuviškos kultūrų sąsajos XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje; analizuojama žemaitiškos literatūros ir lietuviškos spaudos įtaka Žemaitės asmenybės brandai. Tyrimo metodas – lyginamoji istorinė-pedagoginė analizė. Buvo lyginama Žemaitės asmenybės formavimuisi įtakos turėjusių XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios lietuvių tautos socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų kitimas ir švietimo raida įvairiais periodais. Atskleista, kad nors J. Beniuševičiūtė-Žymantienė augo lenkiškoje aplinkoje, ji natūraliai perėmė iš aplinkos lietuvišką gyvenimo būdą (kalbą, papročius). Tai, kad vėliau Žemaitė įsitraukė į Lietuvos atgimimo veikėjų gretas, rodo, kad laimėjo lietuviškasis jos pradas, kad jos prigimties šaknys – lietuviškas kaimas, valstiečio psichologija. Skaitydama žemaitiškas (M. Valančiaus) knygas J. Beniuševičiūtė išmoko lietuviškai rašyti. Lietuviška spauda („Aušra“, „Varpas“) turėjo lemiamos įtakos jos tautiniam apsisprendimui. J. Žymantienė-Žemaitė, būdama daraktorė, šviečiamojoje veikloje viešai keldama savo asmenybės sąveikos su epocha problemą, išreiškė neoficialią pedagoginę mintį apie didžiulę žemaitiškos ir lietuviškos literatūros įtaką tautai įvairiais XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios periodais.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Neoficialus ugdymas; Daraktoriai; Literatūros kūrinys; Socialinis aktyvumas; Personality; Non official education; Daraktoriai; Literary works; Social activity.

ENThe middle (M. Valančius) and the end (G. Petkevičaitė-Bitė) of the 19th century witnessed numerous manifestations of the relationship between the literary works and social activities, on the one hand, and education of the nations traditions, on the other hand. Activities of some of the education have been dealt with in the works of investigators in the field of the history of pedagogics of Lithuania, Julija Žymantienė-Žemaitė's educational activities and literary works, reflecting the nation wisdom and educational ideas of the time, however, have hardly been investigated. The object of investigation - of daraktorė's Žemaitė's pedagogical thought about the influence of the non-official education to formation his personality („daraktorius“ is a teacher at a secret school in Lithuania during the period of the tsar oppression). The investigation of this problem covers a particular historic epoch, including the second half of the 19th and the beginning of the 20th century. The non-official education in this epoch we consider as a true pedagogical system, a practical sphere of education. In the history of education and pedagogical thought of Lithuania Žemaitė's personality occupies an exclusive part. Her works reflect social pedagogics rather than school pedagogics, the scope of the former being broader than that of the lather, the former exerting great influence upon the development of the nation's culture and education. [From the publication]