Феномен московско-литовского порубежья XV в.

LTMaskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštysčių teritorijos ilgą laiką susiliesdavo tik kai kuriose vietose – Rževo žemė ir Aukštutinės Okos kunigaikštystės. Ištisinė pasienio linija susiformavo tik XV a. pradžioje ir išsilaikė beveik šimtmetį (iki 1486-1494 m. karo). Nuo pat pradžios Maskvos ir Lietuvos pasienis tapo dviejų valstybių, konkuravusių dėl visų rytų slavų žemių suvienijimo, konfrontacijos zona. 1406-1408 m. karas, didelio masto konfliktas 1445 m. ir nesiliaujantys smulkūs pasienio susidūrimai sukūrė nuolatinės grėsmės atmosferą. Kiekviena pusė nuolat laukė kaimyno priešiškų veiksmų. Dėl to abiejų pusių valdžios rūpestis buvo užtikrinti gynybinį pajėgumą. Nuo XV a. pab. karo veiksmų iniciatyva daugiausia priklausė Maskvai. Dėl daugelio priežasčių (kiti užsienio politikos prioritetai, resursų stygius, centro ir rytinių pakraščių valdymo santykių savitumas ir t.t.) Didieji Lietuvos kunigaikščiai turėjo sutikti su didelėmis nuolaidomis besiformuojančiai Rusijos valstybei. Tai nereiškia, kad LDK valdžia nesuvokė pavojaus masto ir nesugebėjo parengti gynybinės užtvaros. Sukurtoji Rytų sienos gynybos sistema buvo gana efektyvi, ir jos žlugimas greičiau susijęs su stambiomis strateginėmis politinėmis nesėkmėmis, o ne su taktinėmis gynybinės linijos organizavimo ir funkcionavimo klaidomis. Per šimtmetį maskvėnų antpuolių pažeidžiamos LDK Rytų sienos atkarpos buvo sutvirtintos. Gynybos mazgais tapo pasienio miestai tvirtovės. Kalbant apskritai, LDK Rytų pasienio gynybos sistema palaipsniui įgavo giliai ešelonuotą pobūdį. Pirmosios ir net antrosios miestų tvirtovių linijos netektis dar nepaliko vidinių LDK sričių visai be priedangos. Tik po to, kai 1514 m. netekta Smolensko, LDK Rytų sienos gynyba atiteko kitoms gynybinėms struktūroms.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos-Maskvos siena; Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Pasienio ruožas; Sienos linija; Tarptautiniai santykiai; Valstybinė siena; 15 amžius; Frontier; Frontier of Lithuania and Moscow state; Grand Duchy of Moscow; International relations; Line of frontier; State border; The fifteenth century.

ENFor a long period of time, the territories of the Grand Duchies of Moscow and Lithuania coincided in certain places – in the region of Rzhev and Oka. The continuous border line formed only in the early 15th c. and existed for almost a century. From the very beginning, the frontier between Moscow and Lithuania became the area of confrontation between the two states over the union of all eastern Slavic lands. The war of 1406-1408, the conflict of 1445 and constant minor frontier confrontations created an atmosphere of constant peril. Each side always waited for hostile actions from the other side. This was the reason why the both sides were concerned with assurance of military capacities. From the end of the 15th c., Moscow demonstrated many military initiatives. These were caused by a great many of factors (foreign policy priorities, lack of resources, peculiarities in relations between central and eastern frontier regions). The Grand Duke of Lithuania had to agree with huge privileges for the emerging state of Russia. This does not mean that the authorities of the GDL did not comprehend the scope of the peril and were not able to build defensive barricades. The defensive system of the eastern border was rather effective, and its collapse was more related to major strategic and political failures rather than to mistakes in tactic defence organisation and functioning. During a century of attacks by Moscow, the most vulnerable eastern border lines of the GDL were fortified. Border cities-fortress became centres of defence. The overall system of defence of the eastern border of the GDL was gradually improving. The loss of the first and the second lines f fortresses did not leave the lands of the GDL without any defence.