Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTLiublino unija ir jos įvesta dualistinė valstybės sankloda buvo laikoma nepajudinamu pamatu, kuriuo remiantis buvo organizuojama dviejų valstybių generalinių konfederacijų, kaip aukščiausios valdžios institucijų, esant ypatingai padėčiai valstybėje, veikla. Tradicinis konfederacijos organizavimo modelis, atspindėjęs bajorijos sampratoje giliai įsišaknijusį, unijos principu paremtą prisiekusios bajorijos sąjungos funkcionavimo modelį, reiškėsi per visas Stanislovo Augusto valdymo laikotarpio Abiejų Tautų generalines konfederacijas. Konfederacijų struktūrinė analizė leidžia tvirtinti, kad bendrinių Baro, Radomo arTargovicos konfederacijų pavadinimų taikymas vieno ar kito laikotarpio konfederaciniam judėjimui apibūdinti nėra tikslus. 1767-1768 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neveikė Radomo konfederacija, 1768-1772 m. joje nebuvo sudaryta Baro konfederacija, o 1792-1793 m. nebuvo įsitvirtinusi Targovicos konfederacija. Visų šių konfederacijų veikimo laikotarpiu Lietuvoje buvo sudaromos tam tikrus idėjinius tikslus priėmusios ir jiems prisiekusios vietinės (partikuliarinės) konfederacijos, kurios jungėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalines konfederacijas. Lietuvos ir Lenkijos generalinių konfederacijų jungimasis į AbiejųTautų generalinę konfederaciją reiškė Unijos akto atnaujinimą. Generalinėse neseiminėse konfederacijose buvo siekiama išlaikyti Liublino unijos dėsniais grįstą valstybės sanklodą, o šeiminių konfederacijų egzistavimas sudarė sąlygas priimti tam tikrus valstybės valdymo formą reformuojančius įstatymus. Stanislovo Augusto valdymo laikotarpio AbiejųTautų generalinių konfederacijų sudarymas ir jų funkcionavimas, veiklos sričių pasiskirstymas, Lenkijos ir Lietuvos generalitetų vidaus santykiai dar laukia tolesnių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Baro konfederacija; Konfederacijos; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Rodomo konfederacija; Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław August Poniatowski); Targovicos konfederacija; Confederation of Baro; Confederation of Radom; Confederation of Targovica; Confederations; Lithuania; Lithuano-Polish Commonwealth; Stanislaus August Poniatowski; Stanislaw August Poniatowski; The Union of Lublin; The idea of Liublin union.

ENThe Union of Lublin and the dualistic state order it brought was considered a steady fundament, on the basis of which activities of the general confederations of the two states as well as of highest authorities were organised. The traditional model of organisation of a confederation, which reflected a deeply rooted model of the functioning of the union of the sworn nobility based on the principle of the union, manifested through all general confederations of the Republic of the Two Nations during the reign of Stanisław August. The structural analysis of the confederations allows claiming that the use of common names of Bar, Radom and Targowica confederations to a confederation movement of one or another period is not accurate. The Radom Confederation did not operate in the GDL in 1767–1768, the Bar Confederation did not operate in 1768–1772, and the Targovica Confederation did not operate in 1792–1793. During the period of existence of all the three confederations, certain local (particular) confederations applying certain idealistic aims and united into general confederations of the GDL, were established. The unification of general confederations of Lithuania and Poland into the general confederation of the Republic of the Two Nations meant the renewal of the act of the Union. The general non-Seimas confederations were aimed at preserving the state order based on the Union of Lublin, and the existence of family confederations provided conditions for adopting certain laws reforming the form of governance. The establishment of general confederations and functioning thereof, distribution of their activities, and the internal relations between Polish and Lithuanian confederations during the reign of Stanisław August still require further research.

• From imagination to political reality? The Grand Duchy of Lithuania as a successor of Rome in the early modern historiography (15th-18th centuries) / Joanna Orzeł. Open political science. 2018, 1, p. 170-181.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas - valstybės modernizacijos grandis (1572-1587 metai) / Jūratė Kiaupienė. Parlamento studijos 2021, Nr. 30, p. 13-37.
• Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo) / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Parlamento studijos 2021, Nr. 30, p. 38-59.
• The Attitude of Ruthenian magnates and nobles toward the Union of Lublin (1569) and the problem of the autonomy of Ukrainian lands within the Polish-Lithuanian Commonwealth / Tomasz Kempa. Zapiski historyczne. 2019, t. 84, z. 4, p. 41-72.
• "Tragedija", bet "labai naudinga" - Liublino unijos vertinimai naujausioje lietuvių istoriografijoje / Gintautas Sliesoriūnas. Parlamento studijos 2021, Nr. 30, p. 60-77.