Post-Soviet civil society : democratization in Russia and the Baltic States

LTPilietinės visuomenės kūrimosi trajektorijos buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse stipriai skiriasi. Baltijos valstybės tapo Europos Sąjungos narėmis ir gana sėkmingai įsiliejo į Vakarų erdvę, o kai kurių Rusijos regionų pažanga visiškai menka. Knygoje „Posovietinė pilietinė visuomenė“ pristatomas pirmasis tokio masto lyginamasis pilietinės visuomenės ir demokratizacijos keliose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse tyrimas. Tyrimas pateikia unikalių duomenų apie pilietinės visuomenės raidą bei būklę Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pasitelkus novatorišką analitinį modelį, paremtą demokratizacijos, pilietinės visuomenės, socialinių judėjimų ir transnacionalinių santykių teorijomis, knygos autoriui pavyko atlikti plataus masto lyginamąją analizę bei pateikti gana plačiai galiojančius apibendrinimus nepaneigiant posovietinio konteksto ypatumų. Knygos skaitytojui siūlomas sisteminis įvairių pilietinės visuomenės sektorių palyginimas, pristatomas skyriuose apie nevyriausybines organizacijas, valstybės ir pilietinės visuomenės santykius, transnacionalizacijos procesus ir kitas pilietinės visuomenės raidai aktualias temas. Kiekybiniai apklausų duomenys, derinami su kokybinių interviu medžiaga bei atvejo tyrimu, patvirtina anksčiau gautas išvadas apie posovietinės pilietinės visuomenės silpnumą ir tas išvadas patikslina. Knyga „Posovietinė politinė visuomenė“ turėtų sudominti ne tik Rusijos ir Rytų Europos tyrinėtojus, studentiją, bet ir visus besidominčius demokratizacijos ir pilietinės visuomenės procesais.Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Civilinė visuomenė; Demokratizacija; Konfliktas; Pabaltijo valstybės; Pilietinė visuomenė; Pokomunistinis; Baltic States; Civil society; Conflict; Cooperation; Democratization; Post-communist; Rusija (Russia).

ENPats of formation of civil society were diverse across former countries of the Soviet Union. The Baltic States entered the European Union and have fairly successfully entered the Western area, while some Russian regions display very modest progress. The book on Post-Soviet civil society presents a first of its scale comparative study of civil society and path of democratisation in the former countries of the Soviet Union. The study presents some unique data on the development and state of civil society in Russia, Estonia, Latvia and Lithuania. The author of the book, having employed an innovative analytical model, based on theories of democratisation, civil society, social movements and transnational relations has successfully carried out a wide scale comparative analysis and provided some generalisations of wide application, without denying special features of post-Soviet context. The reader of the book is provided with a systemic comparison of various sectors in civil society, included in chapters on nongovernmental organisations, relations of the State and civil society, transnationalisation processes and other relevant topics for development of civil society. Quantity survey data, coordinated with quality interview material and case study, support the previous findings on the weakness of post-Soviet civil society and specify the same findings. The book on the post-Soviet political society should be of interest not only to researchers and students of Russia and Eastern Europe, but also to anyone interested in processes of democratisation and civil society.