LTStraipsnyje analizuojami lenkų ir lietuvių ginčai dėl bendros valstybės formos po Liublino unijos sudarymo. Keliamas klausimas: kas buvo Lietuva Abiejų Tautų Respublikoje? Lygiavertė Lenkijos Karalystės partnerė ar viena iš trijų Abiejų Tautų Respublikos provincijų greta Mažosios ir Didžiosios Lenkijos? Apie Lietuvą kaip lygiavertę Lenkijos Karalystės partnerę bylojo išsaugotos atskiros centrinės ministerinės pareigybės, tokios pat kaip Lenkijoje, tačiau Karalystės ministrai nebuvo linkę pripažinti Lietuvos kolegų kompetencijos. Savarankiškumą liudija ir tai, jog nuo XVI a. pabaigos Lietuvos bajorai reikalavo įvesti atskirą nuolatinį iždą kiekvienai Abiejų Tautų Respublikos daliai su reguliariomis pajamomis, nepriklausančiomis nuo Seimo nutarimų. Taip pat egzistavo atskiros Lenkijos ir Lietuvos Seimo deputacijos, kurios kontroliavo iždininkus; iš šios dualizmo tradicijos išsirutuliojo nuo 1764 m. veikusios atskiros Lenkijos ir Lietuvos Iždo bei Karo komisijos. Valstybės dvilypumas buvo akivaizdus ir bendroje užsienio politikoje, kurią Lietuva vykdė kartu su Lenkija, nors santykių su Maskva reikalai buvo palikti Lietuvos kancleriams. Apie galimybę Lietuvą traktuoti kaip atskirą valstybę byloja atskiro Lietuvos Tribunolo egzistavimas, taip pat atskira teisė. Daroma išvada, jog Lietuvos statusas evoliucionavo nuo ambicijos būti lygiaverte Lenkijos Karalystės partnere iki vienos iš trijų Respublikos provincijų, tačiau taip pat iškeliama nauja problema: kas Respublikoje buvo taip pat evoliucionavusi Lenkijos Karalystė?.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos bajorai; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Seimas; Valstybė; Lithuania; Lithuanian gentry; Lithuano-Polish Commonwealth; Republic of Two Nations; Seym; The Grand Duchy of Lithuania, the Kingdom of Poland; The Union of Lublin; The Union of Lublin, the State.
ENThe disputes between Poles and Lithuanians regarding the implementation of joint state form after the Union of Lublin are analyzed in the article. A question is raised: what was Lithuania in the Republic of Both Nations? Was it equal partner of the Kingdom of Poland, or one out of three provinces of the Republic of Both Nations alongside Lesser and Greater Poland? The preserved separate central ministerial functions, which were the same in Poland, attested to Lithuania as being an equal partner of the Kingdom of Poland, however the ministers of the Kingdom were not inclined to acknowledge the competence of their Lithuanian colleagues. Independency is also attested by the fact that from the end of 16th century, the Lithuanian nobility demanded to implement a separate permanent treasury for each part of the Republic of Both nations with regular income, which would not be dependent from the decisions of the Parliament. Furthermore, separate Polish and Lithuanian Parliament deputations, which controlled the treasurers, existed; from this tradition of dualism, separate Treasury and War Committees of Poland and Lithuania emerged, which began functioning from 1764. The duality of the state was evident in the common foreign policy as well, which Lithuania carried-out together with Poland, even though the matters of relations with Moscow were left to Lithuanian chancellors. The existence of a separate Lithuanian tribunal and separate law attest to the possibility to treat Lithuania as a separate state. A conclusion is made, that the status of Lithuania has evolved from the ambition to be an equal partner of the Kingdom of Poland to being one out of three provinces in the Republic, however, a new issue is also raised: what was the evolved Kingdom of Poland in the Republic?.