Dalyvavimas savanoriškoje veikloje : situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-ųjų

LTStudijos tyrimo tikslas – ištirti dalyvavimo nevyriausybinių organizacijų savanoriškoje veikloje situaciją ir tendencijas. Remiantis socialinio kapitalo (R.D. Putnam) ir socialinių mainų (P. Blau) teorijomis analizuojamas dalyvavimo nevyriausybinių organizacijų savanoriškoje veikloje reiškinys, pabrėžiant dalyvavimo galimybes besikuriančios pilietinės visuomenės sąlygomis. Atskirai aptariami savanoriškos veiklos motyvaciniai aspektai. Pateikiami ir interpretuojami empirinio tyrimo duomenys: kiekybinė tyrimo dalis, kurioje analizuojami 2003 m. atlikto Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų visuomeninio aktyvumo tyrimo rezultatai ir 2004 m. atlikta kokybinė tyrimo dalis, kurią sudaro 10 pusiau struktūrizuotų interviu su nevyriausybinių organizacijų atstovais (ekspertais) medžiaga. Remiantis atlikta studija galima teigti, kad dalyvavimo savanoriškoje veikloje pasyvumą Lietuvoje lemia: nestabili gyventojų ekonominė padėtis, individualistinis mąstymas, sovietinio laikotarpio paveldas, nevyriausybinių organizacijų veiklos silpnumas. Teigiamas požiūris į savanorišką veiklą pirmiausiai strategiškai turėtų būti formuojamas nevyriausybinėse organizacijose. Tačiau ne mažiau svarbus ir potencialių savanorių pilietinės savimonės lygmuo, vertybiniai aspektai bei valdžios institucijų požiūris į neapmokamą darbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomeninė veikla; Savanoriška veikla; Savanoriškos veiklos motyvai; Visuomeninis aktyvumas; Nevyriausybinės organizacijos; Civil activities; Civil participation; Voluntary activities; Motives of voluntary activities; Public activism; Non-govermental organizations.

ENThe article is aimed at discussing the major presumptions and tendencies of civil participation in voluntary activities in Lithuania after 1990. Despite the objective conditions for public activism in social and political life, participation in non-governmental sector is still low in Lithuania, as only near 13% of the population take part in the activities of NGOs. Following social capital, social exchange theories, civil participation in voluntary activities is one of the ways to influence social processes. According to the results of qualitative (semi-structured interviews with NGO members) and quantitative (national public opinion survey) research, more than a half of the Lithuanian population do participate in different activities on a grass-root level, including sports, tourists clubs, dwellers associations, committees at kindergartens and schools. However, participation in NGOs such as: organizations of human rights, animal care, environmental organizations, support funds, etc. is extremely low. Economic and social problems, including low living standards, high rate of unemployment and poverty, as well as scarce traditions of philanthropy partially explain passive civil participation in voluntary activities. Taking into account the importance of civil engagement in NGOs for the community and the society, more information on the benefits of voluntarism, as well as examples of good practice is needed. [From the publication]