Collaboration in genocide : the Ottoman Empire 1915–1916, the German-occupied Baltic 1941–1944, and Rwanda 1994

LTStraipsnyje, pasitelkus įvykių už Antrojo pasaulinio karo konteksto ribų konceptą, plėtojama nauja kolaboravimo paradigma. Autoriai tiria tris kolaboravimo XX amžiaus masinėse žudynėse pavyzdžius – kurdų vykdant armėnų genocidą 1915–1916 metais, Baltijos šalių piliečių holokauste 1941–1944 metais ir tva tautelės Ruandoje 1994 metais. Visus šiuos atvejus siekiama apibrėžti kaip genocido apraiškas. Pasitelkdami interdisciplininę metodiką straipsnio autoriai persvarsto konfliktų aiškinimų, paremtų binarinėmis sistemomis, mokslinės vertės klausimą. Sprendimą dalyvauti masinėse žudynėse autoriai sieja su struktūrinės tam tikros visuomenės nelygybės istorija. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad nors ir miglotas, kolaboravimo konceptas yra naudingas tyrinėjant genocidą. Šiame straipsnyje, tiriant kolaboravimą, pasitelkiama komparatyvistinė prieiga – vienas iš kelių konceptų, nepakankamai išplėtotų genocido, bet plačiai taikytų holokausto studijose. Genocido tyrinėtojai dažnai brėžia griežtą takoskyrą tarp vykdytojų ir aukų. Tokie griežti rėmai, tvirtinama straipsnyje, neatitinka sudėtingų individo ir grupių vaidmenų kolektyvinio žiaurumo proveržiuose. Dėl šios priežasties kolaboravimo fenomenui labai menkai tinka dvinaris (dualistinis) konflikto aiškinimo modelis. Kolaboravimo genocido procese neįmanoma išsamiai apibrėžti be trečios, egzistuojančią hierarchiją suardančios, galimybės.Reikšminiai žodžiai: Armėnai; Baltijos vakstyvės; Estai; Estija (Estonia); Genocidas; Holokaustas; Hutai; Kolaboravimas; Koloboravimas; Kurdai; Latviai; Latvija (Latvia); Lietuviai; Nacistinė Vokietija; Okupuotos šalys; Osmanų imperija; Režimas; Ruanda; Tutsiai; Twa; Visuomenės mažumos; Žydai; Armenians; Baltic states; Collaboration; Colloboration; Estonians; Genocide; Holocaust; Hutu; Jews; Kurds; Latvia; Latvians; Lithuania; Lithuanians; Minority groups; Nazi Germany; Occupied countries; Ottoman empire; Regime; Rwana; Tutsi; Twa.

ENThis article develops a new paradigm for the study of collaboration by applying the concept to events outside the context of the Second World War. The authors examine three instances of collaboration in twentieth century mass killings, seeking to situate them within the framework of genocide. Using a multidisciplinary approach, the article questions the validity of explanations of conflict predicated on the existence of binary systems - explanations that appear frequently in comparative genocide studies. The authors relate the decision to participate in mass murder to the history of structural inequality within a given society. The article concludes that, however vague, the concept of collaboration is useful in accentuating a bottom-up approach in the study of genocide. [From the publication]