Liublino unija ir identitetų kaitos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. antroje pusėje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTLiublino unija iš dalies suartino Abiejų Tautų Respublikos politinius bajorijos bendrijų identitetus, bet kurtas ir nuo Lenkijos politinės bendrijos besiskiriantis požiūris, kurio laikantis siekta kitaip tvarkyti valstybės sandarą. Po Liublino unijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sustiprėjo ir siekis kurti savitą valstybinį identitetą, kurio turinys buvo savarankiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės teigimas. Liublino unija tapo stipriu veiksniu, kuris paskatino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio identiteto kūrimąsi ir aktualino kultūrinės atminties, argumentuojančios savarankiškos valstybės vaizdinį, palaikymą.Tam susibūrė kelios sąmoningai tą veiklą pasirinkusios grupės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijai, didikams nuo Liublino unijos iki pat padalijimų buvo būdingas socialinio luominio identiteto ir skirtingų valstybinio bei politinio identitetu junginys: socialinis luominis identitetas buvo santykinai vienodas abiejose AbiejųTautų Respublikos valstybėse, tačiau jungtys su skirtingais valstybiniais ir politiniais identitetais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sukūrė skirtingas kilmingųjų luomo ir politikos srityje aktyviai veikiančių grupių identitetu charakteristikas, kurios nesuvienodėjo iki pat valstybės padalijimų. Todėl galima nagrinėti skirtingus luominius politinės bendrijos grupių ir jų valstybinius bei politinius identitetus. Iš laiko perspektyvos žvelgiant galima teigti, kad Liublino unija paskatino valstybinių ir politinių identitetu skaidymąsi, iš kartoją sudarius kuriam laikui sustiprėjo savarankiškos valstybės šalininkų identiteto raiška. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bajorijos vienodas valstybinis identitetas per kitus amžius po Liublino unijos nesusidarė.Reikšminiai žodžiai: "politinė tauta"; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Tapatybė (tautinė, politinė); "political nation"; Commonwealth of Poland and Lithuania; Identity (national, political); Identity of the GDL; Lithuano-Polish Commonwealth; The Grand Duchy of Lithuania; The Union of Lublin.

ENThe Union of Lublin brought closer political identities of noble communities of the Republic of the Two Nations, however, an attitude different from the one of the Polish political community was emerging. It was used to create another order in the state. After the Union of Lublin, the aspiration to create a peculiar state identity developed in the GDL. The Union of Lublin became a strong factor encouraging the creation of the cultural identity and the relevant cultural memory of the GDL, which grounded the vision of independent development. Several groups aiming to achieve this aim formed in the state. From the very Union of Lublin until the division of the state, the nobility of the GDL was characterised by a combination of the social estate identity and different state and political identities: the social estate identity was relatively equal in the both states of the Republic of the Two Nations, however, the combination with different state and political identities created in the GDL different characteristics of the estate of nobility and groups actively participating in political life. Therefore, it is possible to analyse different estate identities of political groups and their state and political identities. When analysing the problem from time perspective, it can be claimed that the Union of Lublin encouraged the division of the state and political identities. The equal state identity of the nobility of the GDL and the Kingdom of Poland did not form after the Union of Lublin.