Palenkės inkorporavimas į Lenkijos karalystę 1569 metais

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTStraipsnyje aptariama istorinė Palenkės regiono raida bei jos inkorporavimas į Lenkijos karalystę 1569-aisiais metais. Šiuo metu Palenkė yra vienintelis Lenkijos regionas, kuriame kompaktiškai gyvena baltarusiai. Didelę įtaką šios tautos etnogenezei turėjo Liublino unija, tai turbūt vienas svarbiausių jos padarinių. Vykstant etniniams, religiniams ir visuomeniniams procesams, baltarusiai neteko aukštesnių visuomeninių sluoksnių, tautinį sąmoningumą įgijo vėlai - tik XIX a., ir nenatūraliomis sąlygomis, mat politiškai dominavo Rusija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas noriai saugojo baltarusiai katalikai, o baltarusiai stačiatikiai pasidavė Kijevo Rusios tradicijų įtakai. Tačiau XIX a. atsiradus baltarusių istoriografijai, abi grupės labai neigiamai vertino Palenkės inkorporavimą į Karalystę. Palenkėję baltarusiškai kalbantys miestiečiai ir valstiečiai katalikai perėmė lenkų kultūrą ir tautinę savimonę. Šiandien baltarusiais beveik visuotinai laikomi tik Palenkėję gyvenantys stačiatikiai, tačiau ir ši grupė buvo stipriai paveikta polonizacijos procesų ir perėmė lenkų kultūrą, nes buvo priklausoma nuo lenkų administracijos ir švietimo institucijų veiklos. Šiuo metu pastangos sukurti Palenkės ideologiją Palenkės lenkams yra svetimos; neegzistuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija kaip idėja, nors jos pėdsakai atsispindi netgi Balstogės ir Palenkės vaivadijų herbuose.Reikšminiai žodžiai: Inkorporavimas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Lublino unija; Palenkė; Palenkė LDK sudėtyje; Incorporation; Lithuano-Polish Commonwealth; Podlachia in the Grand Duchy of Lithuania; Podlasie; The Union of Lublin; Union of Lublin.

ENThe historic development of Palenkė (Latin: Polexia) Region and its incorporation in to the Kingdom of Poland in 1569 is discussed in the article. Currently, Palenkė is the only region of Poland where Belarusians live compactly. The Union of Lublin influenced the ethno genesis of this nation the most – this was perhaps one of the most important consequences of it. In the course of ethnic, religious and public processes, the Belarusians lost their higher social layers and acquired their national consciousness late – only in the 19th century and with the influence of unnatural conditions, because Russia was politically dominant. The Catholic Belarusians voluntarily protected the traditions of the Grand Duchy of Lithuania, while Orthodox Belarusians submitted to the influence of Kiev Russia’s traditions. However, after the emergence of Belarusians historiography in the 19th century, both sides negatively evaluated the incorporation of Palenkė in to the Kingdom. The Belarusian speaking catholic citizens and peasants, who were living in Palenkė, adopted the culture and national self-awareness of the Poles. Today, almost unanimously only the people professing orthodox religion and living in Palenkė are considered Belarusians. However, the processes of Polonization strongly affected this group as well and it adopted the Polish culture, because it was dependent on the Polish administration and the activity of education institutions. Currently, the endeavors to create the ideology of Palenkė for the Poles of Palenkė are foreign; the tradition of the Grand Duchy of Lithuania as an idea does not exist, even though its traces are seen in the coat of arms of the provinces of Bialystok and Palenkė.

• Podlasie w systemie skarbowym Wielkiego Księstwa Litewskiego i Korony doby unii lubelskiej / Piotr Guzowski. Studia Podlaskie. 2022, t. 30, p. 11-24.
• Podlaska domena wielkiego księcia litewskiego w XVI wieku / Laima Bucevičiūtė. Realne i wyobrażone granice i rubieże Wielkiego Księstwa Litewskiego / pod redakcją Doroty Michaluk. Ciechanowiec: Muzeum Rolnictwa im. ks. Krzysztofa Kluka ; Warszawa: Archiwum Główne Akt Dawnych, 2021. P. 87-102.