Liublino unija ir Livonijos karas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTTeiginys, kad Livonijos karas ir Liublino unija yra susiję, istoriografijoje tapo beveik kanoniška išraiška, tačiau įdėmus žvilgsnis į politines jėgas LDK suteikia pagrindo naujoms interpretacijoms. Svarbios LDK politinės jėgos buvo trys: didysis kunigaikštis, didikai ir bajorija. Jų požiūrio į karą, uniją ir tarpusavio santykių analizė padeda geriau suprasti sudėtingą politinę situaciją prieš sukuriant bendrą Respubliką. Politinė kova Livonijos karo metu tapo panaši į karaliaus ir didikų varžybas dėl įtakos bajorijos socialiniam sluoksniui. Žygimantas Augustas ketino sukurti tokią situaciją, kurioje bajorija būtų solidi atrama jo politiniams planams, taip pat ir unijos reikaluose. Karaliaus pastangų suvienyti bajoriją lūžio taškas – 1567 m. Lebedzeve įvykęs bajorų suvažiavimas, kuriame buvo paremtas unijos sudarymas. Į Lietuvos sąjungą su Lenkija buvo žiūrima kaip į išeitį iš keblios ir materialiai nenaudingos padėties. Toks bajorijos požiūris į uniją vykstant Livonijos karui vis stiprėjo. 1568–1569 m. LDK padėtis Livonijos kare ženkliai pagerėjo, tad Liublino unija buvo sudaryta ne dėl didžiulės grėsmės iš Maskvos. Esminė problema buvo didikų nesugebėjimas susivienyti aktyviai karinei politikai ir išspręsti bajorijos išlaisvinimo nuo didelių išlaidų kariniams tikslams naštos klausimą. LDK politinis elitas, užsiėmęs unija su Lenkija ir bajorų laisvių didinimo reikalais, Livonijos karo neįvertino ir nustūmė jį į antrą planą. Karalius nemėgo kariauti ir karą laikė diplomatinių žaidimų tąsa, todėl išeitį iš kritiškos padėties visų pirma siejo su Lenkijos ir Lietuvos unija.Reikšminiai žodžiai: LDK užsienio politika; Lietuvos istorija; Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Liublino unija, Žygimantas Augustas; Livonijos karas, 1558-1583 (Livonian War); Livonijos karas, 1558-1583 (Livonian War); Foreign policy of the Grand Duchy of Lithuania; History of Lithuania; Livonian War; Livonian War 1558-1582; Sigismund August; The Union of Lublin; Union fo Liublin; Union of Lublin.

ENThe statement that the Livonian War and the Union of Lublin are related has almost become a canonical expression in historiography; however, an intent look at the political powers in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) forms the grounds for new interpretations. There were three important political powers of the GDL: the grand duke, the nobility and the szlachta. The analysis of their attitude towards the war, the Union and mutual relations explains a complicated political situation before the formation of the Commonwealth. The political battle during the Livonian War resembled the competition of the king and the nobility over the influence on the social stratum of szlachta. Zygmunt II August intended to create such a situation, in which the szlachta were a solid support for his political plans as well as in the matters of the Union. The turning point of the king’s efforts to unify the szlachta was reached in 1567, when the szlachta assembly was held in Lebedzev, which resulted in the support for the Union, which was viewed as a way out of a complicated and financially unfavourable situation. In 1568–1569, the state of the GDL in the Livonian War significantly improved; therefore, the Union of Lublin was concluded not due to a huge threat from Moscow. The main problem was the inability of the nobility to unite for an active military policy and solve the issue of liberation of the szlachta from the burden of considerable expenditure for military purposes. The political elite of the GDL underestimated the Livonian War and pushed it into the background. The king did not like to make war and considered it to be a continuation of diplomatic games, thus he primarily associated a way out of the critical situation with the Union of Poland and Lithuania.

• Podlasie w systemie skarbowym Wielkiego Księstwa Litewskiego i Korony doby unii lubelskiej / Piotr Guzowski. Studia Podlaskie. 2022, t. 30, p. 11-24.
• Rewolucja militarna jako czynnik modernizacyjny skarbowości w Królestwie Polskim i Wielkim Księstwie Litewskim - przykład wojny inflanckiej (1557-1570) / Piotr Guzowski, Karol Łopatecki, Radosław Poniat. Roczniki dziejów społecznych i gospodarczych. 2022, 83, p. 99-149.