LTXIV a. pab. atsiradęs Lenkijos ir Lietuvos unijinis darinys buvo gana įprastas politinis sprendimas vėlyvųjų viduramžių Europoje. Panašaus pobūdžio dinastinės karalystės egzistavo Skandinavijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Ispanijoje. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, akivaizdu, kad Lenkijos ir Lietuvos unija buvo ilgalaikis ir, ko gero, sėkmingiausias unijos projektas. Pagrindinė šio straipsnio tema – Lenkijos ir Lietuvos unijos „longue durée“ asmeninių santykių perspektyvoje nuo XIV a. pab. iki XVI a. vidurio. Autorius parodo, kaip skirtingai unijinius ryšius suvokė Lietuvos ir Lenkijos politinis elitas. Nepaisant to, Lenkijos ir Lietuvos unijoje per kelis amžius išplėtoti ir įtvirtinti viduramžiais užsimezgę „konsensinės monarchijos“ pagrindai, paremti dialogu tarp valdovo ir pavaldinių, leido abiem šalims išsaugoti teisę ir galimybę spręsti savo politinę ateitį. Tai turbūt ir buvo svarbiausias per kelis šimtmečius užmegztų asmeninių santykių tarp lenkų ir lietuvių padarinys, kuris ir nulėmė unijos istorijos sėkmę.Reikšminiai žodžiai: Dinastija; Kilmingieji; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija; Lithuania and the kingdom of Poland; Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Politinė kultūra; Dynasty; Lithuania; Lithuania and the Kingdom of Poland; Nobility; Polish-Lithuanian union; Political culture; The Union concluded in Lublin in 1569; The history of Grand Duchy of Lithuania.
ENThe union between Poland and Lithuania in the late 14th c. was a rather common political decision in Europe of Middle Ages. Similar kingdoms existed in Scandinavia, Hungary, Spain. From the “time perspective” point of view, it is obvious that the union between Lithuania and Poland was a long-term, and, presumably, the most successful, project. The main theme of this article is “longue durée” of the union between Lithuania and Poland from the prospect of personal relations in the period from the late 14th–early 16th c. The author demonstrates the different perception the Lithuanian and Polish political elite have about the union. Irrespective of the above, the Polish-Lithuanian union developed and embedded the fundamentals of “the consensus monarchy”, which were born in Middle Ages and based on the dialogue between the ruler and his subjects, enabled the both states to preserve the right and possibilities for solving their political future. It was the most significant outcome of personal relations among Poles and Lithuanians, which were established through centuries. These relations determined the success of the union.