National preferences and bargaining of the new Member States since the enlargement of the EU : the Baltic States - still policy takers?

LTStraipsnyje nagrinėjami nacionalinių Europos politikos interesų ir siekių formavimosi šaltiniai Baltijos valstybėse. Bandoma atskleisti svarbiausius veiksnius, lėmusius Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikos tikslų formulavimą po šių valstybių įstojimo į Europos Sąjungą (ES), taip pat nustatyti svarbiausias politikos sritis, kuriose atitinkamos šių valstybių institucijos veikė aktyviausiai. Galiausiai siekiama išsiaiškinti veiksnius, lėmusius tai, kad trims Baltijos valstybėms nevienodai sekėsi siekti įtakos ES bei integruoti savo nacionalinius interesus į europinę darbotvarkę. Straipsnyje ginamas teiginys, jog tokių mažų valstybių kaip Baltijos šalys europinės politikos efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo jų vidaus politikos nuoseklumo bei pastangų užtikrinti tos politikos įgyvendinimą tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek kaimynystėje, o taip pat nuo Europos politikos poreikių. Vidaus politikos nenuoseklumas, o ne asimetrinė derybų galia užkirto kelią Baltijos valstybių vyriausybėms įtikinti ES partnerius ir įgyvendinti savo tikslus. Svarbu pažymėti tai, kad politikos nenuoseklumą lėmė ne administracinių gebėjimų stoka ar politinių partijų nesutarimai dėl politikos prioritetų, bet priklausomybė nuo trečiųjų šalių ir atitinkamų ekonominių interesų grupių veiksmų sukurtos įtampos, o taip pat politinio elito pastangos sumažinti šių priklausomybių vaidmenį ir ekonominius ryšius nukreipti į ES.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; ES; EU plėtra; Nacionaliniai prioritetai; Nacionalinės preferencijos; Plėtra; Baltic states; EU; Enlagement; Enlargement; National preferences.

ENThe article analyses the sources of formation of national European political interests and objectives in the Baltic states. It is attempted to reveal the main factors influencing the formation of political aims in Estonia, Latvia and Lithuania after their entrance to the European Union (EU). Also, to determine the most important political spheres in which corresponding institutions of the mentioned states were the most active. Finally, it is aimed to clarify the factors which influenced different success of three Baltic states while reaching for influence in the EU and integrating own national interests into the European schedule. The article defends a statement that the efficiency of the European policy of such little states as the Baltic states mostly depends on the consistency of their internal policies and effort to implement that policy at the national level and in the neighbourhood and on the needs of European policy as well. The consistency of the internal policy instead of an asymmetric power of negotiation prevented the Baltic states' governments from the persuasion of the EU partners and implementation of their aims. It is important to note that political consistency was not influenced by the lack of administration skills or disagreements between political parties regarding political priorities. It was influenced by the dependence on third parties and the tension created by some actions of the economically interested groups; also, by the effort of political elite to reduce the role of this dependence and to direct economic relations to the EU.