Genderinė asimetrija Lietuvos makroekonomikoje

LTGalima pagrįstai teigti, kad naujausias šiuolaikinis požiūris pasaulyje formuojant valstybių ekonominę politiką remiasi genderine analize. Atsirado ir nauja mokslo sritis - genderinė ekonomika ir atitinkamos jos sudėtinės dalys. Genderinis požiūris reiškia visuomenėje vykstančių procesų nagrinėjimą per lyčių santykį. Tačiau, skirtingai nuo biologinio lyties suvokimo, čia pabrėžiamas socialinis požiūris. Straipsnyje Lietuvos makroekonominės politikos pjūviu gvildenami šie genderinių problemų aspektai: genderinės komponentės vieta formuojant šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP); ES struktūrinių fondų įsisavinimo genderinės asimetrijos grėsmė; genderinė asimetrija formuojant Lietuvos valstybės biudžetą. Skaičiuojant BVP gamybos metodu, didžiausias indėlis tenka Lietuvos pramonei ir prekybai ir buitinių paslaugų gamybai. Tačiau Lietuvos BVP struktūroje neatsispindi reproduktyvinė ekonomika, kuri „atsako“ už žmogiškojo potencialo reprodukciją, o čia pagrindinė našta tenka moterims. Įvertinti reprodukcinę ekonomiką BVP struktūroje yra nelengvas uždavinys, tačiau pasaulyje žinomi metodai, kaip šią sritį išmatuoti. Pasaulinė patirtis genderinės ekonomikos srityje byloja apie tai, kad struktūrinė parama šalies ekonomikai padidina nematomą socialinį rūpybos krūvį darbo jėgai reprodukuoti ir palaikyti. Lietuvoje skirstant biudžeto išlaidas pastebima genderinė asimetrija. Esama biudžetinio finansavimo praktika tarsi įteisina ir skatina genderinę nelygybę.Reikšminiai žodžiai: Genderinė asimetrija; Lygios galimybės; Lyčių aspektas; Makroekonomika; Equal opportunities; Gender aspect; Gender asymmetry; Macroeconomic; Macroeconomics.

ENOne can validly claim that the latest modern view across the world on shaping of economic policy of countries relies on gender analysis. There is now a new field of science, i.e. gender economics and respective components. Gender view refers to study of public processes through gender relation. However, different from biological concept of gender, social approach is given preference to. The article uses microeconomic politics in Lithuania to examine the following aspects of gender issues: role of gender component when forming national gross domestic product (GDP); risk of gender asymmetry in use of EU structural funds; gender asymmetry in shaping Lithuanian national budget. Based on the GDP production method, largest contribution is made by Lithuanian industry and commerce as well as production of domestic services. However the structure of the Lithuanian GDP fails to reflect reproduction economics, one that is “responsible” for reproduction of the human potential, and this is where the main burden falls on women. It is difficult to assess reproduction economics in the GDP structure, however there are methods allowing measuring this field. Global experience in the field of gender economics suggest that structural support to national economics increases the invisible burden on social care required to reproduce and maintain the work force. Analysis of budget costs in Lithuania demonstrates gender asymmetry. The prevailing practise of budget funding legitimises and encourages gender inequality.

• Equal opportunities for women and men in labour market and economic growth in the context of European integration / Jūratė Guščinskienė, Jadvyga Čiburienė. European integration studies. 2008, No. 2, p. 7-16.
• Lietuvos makroekonomikos pasiekimai ir valstybės pajamų didinimo problema / Ona Gražina Rakauskienė, Irena Makauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2004, Nr. 7, p. 33-42.
• Lyčių lygių galimybių modelis Švedijos ekonomikoje : gairės Lietuvai / Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Lisauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2005, Nr. 12, p. 46-68.
• Makroekonominė politika: genderinis požiūris / Ona Gražina Rakauskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2002, Nr. 3, p. 9-26.
• Valstybės ekonominė politika : (fiskalinė, užsienio prekybos ir socialinė politika) / Ona Gražina Rakauskienė. Vilnius : MRU Leidybos centras, 2006. 768 p.