Lyčių lygybės politika Lietuvoje

LTLietuvos moterys didžiuojasi lygių teisių tradicijomis. Pagal Lietuvos Statutus (1529 m., 1566 m., 1588 m.), galiojusius iki 1840 m., bajorės neturėjo politinių teisių, tačiau jos, ypač našlės, naudojosi lygiomis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis šiuolaikine prasme. Šį istorinį faktą dažnai mini valdžios atstovai liudydami gilią moterų ir vyrų lygių teisių tradiciją Lietuvoje. Straipsnyje teigiama, kad kintant tiek politiniam, tiek ekonominiam, tiek socialiniam kultūriniam Lietuvos kontekstui, kinta ir yra peržiūrimi susiklostę lyčių santykiai ir stereotipai. Daugiausia dėmesio tradiciškai skiriama moterų problemoms, nors įvykę ir tebevykstantys moterų padėties ir savimonės pokyčiai keičia šalies politinį gyvenimą. Teigiama, kad norint orientuotis bendroje lyčių tyrinėjimų srityje, svarbu susipažinti su bendromis Europos Sąjungos nuostatomis lyčių lygybės supratimo ir įgyvendinimo klausimais. Pabrėžiama, kad dabartiniu metu formuojant lyčių lygybės strategiją ir ją diegiant įvairių politikų srityse, vyrauja ne vyriausybinių organizacijų iniciatyvos ir veikla, viešųjų institucijų veikla dar tik formuojasi. Nurodoma, kad sistemingų lyčių studijų (ypač Lietuvoje) ir priemonių lyčių lygybės strategijai įgyvendinti politiniu lygmeniu nėra daug, jų poreikis išlieka aktualus. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami kai kurie tyrimo „Viešoji politika vyrų ir moterų lygių galimybių aspektu“ duomenys. Surinktos empirinės medžiagos pagrindu bandoma atskleisti Lietuvos gyventojų požiūrį į moterų ir vyrų padėties skirtumus bei jų atspindį viešojoje politikoje.Reikšminiai žodžiai: Diskriminacija; Feminizmas; Lytis; Lyčių lygios galimybės; Lyčių lygybė; Lyčių lygybės politika; Lyčių politika; Discrimination; Equal gender opportunities; Feminism; Gender; Gender Policy; Gender equality; Gender politic; Lithuania.

ENLithuanian women are proud of equal rights traditions. Pursuant to Lithuanian Statutes (1529, 1566, 1588) valid before 1840, noblewomen did not have political rights, however, they, especially widows, exercised equal economic and social rights in the modern sense of the term. This historical fact is usually mentioned by authorities aspiring to affirm the long tradition of gender equality in Lithuania. The article claims that with political, economic, social and cultural context changing in Lithuania, gender relations and stereotypes are changed and revised. The major attention is traditionally devoted to issues of women, although changes or on-going modifications in women’s situation and self-consciousness change the political life of the state. In order to know well the general field of gender studies, it is necessary to get familiarised with the general provisions of the European Union regarding the concept of gender equality and implementation thereof. The article emphasises that during the formation of the current gender equality strategy and introduction thereof in various political fields, initiatives and activities of non-governmental organisations prevail, and activities of public institutions are still emerging. It also indicates that Lithuania has few systemic gender studies and measures for the implementation of gender equality strategy at the political level, and the demand for such measures and studies remains high. The article presents and analyses certain data of the research “Public politics with regard to equal opportunities for men and women”. Efforts aimed at revealing Lithuanian residents’ opinion about differences in gender situation and the reflection thereof in public politics are made on the basis of the collected empirical material.

• Mainstreaming and academia / Meilutė Taljūnaitė, Alina Žvinklienė. Feminizmas, visuomenė, kultūra. 2001, 3, p. 94-106.
• Makroekonominė politika: genderinis požiūris / Ona Gražina Rakauskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2002, Nr. 3, p. 9-26.
• Moteris Lietuvos visuomenėje : palyginamoji tyrimų analizė / Andrius Purvaneckas, Giedrė Purvaneckienė. Vilnius : Danielius, 2001. 146 p.
• Tarpukario Lietuvos teisėjos / Alfredas Vilbikas. Teisės apžvalga 2020, Nr. 1(21), p. 215-246.