Citizenship, collective identity and the international impact on integration policy in Estonia, Latvia and Lithuania

LTBaltijos valstybės sovietinės okupacijos metu susidūrė su jų valstybingumo, tautinio identiteto naikinimu. Todėl atkūrus šių valstybių nepriklausomybę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos politika įgavo nacionalinės politikos kryptį, siekiančia įtvirtinti tautinę valstybę, su tradicine nacionaline kalba. Tokie politiniai siekiai įtakojo ir pilietybės suteikimo ne nacionalinės kilmės asmenims klausimus. Pastebima, kad Latvijoje ir Estijoje, susiduriant su didele rusų tautos mažumos problema, buvo priimti gana griežti pilietybę reglamentuojantys įstatymai. Straipsnyje siekiama atskleisti trijų Baltijos valstybių patirtį įtvirtinant pilietybės klausimą, išskirti vienokio ar kitokio reguliavimo priežastis ir pasekmes. Straipsnyje analizuojamas trijų valstybių teisės aktų turinys, pateikiama statistinė informacija tautinių mažumų klausimu. Autorius išsako mintį, jog pakankamai griežtą pilietybės suteikimo tautinėms mažumoms reglamentavimą galėjo nulemti valstybių nacionalinių gyventojų neigiamas požiūris į rusakalbę visuomenės dalį, kadangi ši gyventojų dalis nepalaikė ar buvo pernelyg pasyvūs nepriklausomybės atgavimo klausimais. Didelius konfliktus Latvijoje ir Estijoje sukelia ir tai, kad nors ruskalbiai gyventojai, neturintys pilietybės, save laiko rusų tautybės asmenimis, jie nėra linkę grįžti ar išvykti į Rusiją. Pastebima, kad nors rusų tautinė mažuma nėra visiškai patenkinta savo padėtimi, ypač Latvijoje, tačiau Estijos rusų tautinė mažuma palankiau vertina savo padėtį dėl pakankamai aukšto Estijos ekonominio išsivystymo, o Lietuvoje akcentuojamas pakankama tolerancija.Reikšminiai žodžiai: Estija (Estonia); Integracijos politika; Integracijos polotika; Kolektyvinis identitetas; Latvija (Latvia); Pilietybė; Tarptautinė įtaka; Citizenship; Collective identity; Integration policy; International impact; Latvia; Lithuania.

ENThe Baltic States have experienced deprivation of their statehood and ethnic identity during the Soviet occupation. Consequently, once the independence of the said countries was restored, Lithuanian, Latvian and Estonian policy turned to national policy, in order to establish an ethnic State with traditional national language. These political goals also affected issues on naturalisation of residents of non-national origin. Notably that Latvia and Estonia, faced with a difficult issue of Russian ethnic minority, passed rather strict laws on citizenship. The article seeks to show the experience of the three Baltic States in issues of citizenship and to discriminate reasons and consequences of a given regulation. The article analyses content of legislation of the three countries, and provides statistics regarding ethnic minorities. The author suggests that sufficiently strict regulation on citizenship to ethnic minorities could have been determined by a negative view of national population on the Russian speaking population, as the latter population gave no support of were too passive on issues of restoration of independence. The reason for severe conflicts in Latvia and Estonia include the fact that the Russian speaking residents, having no citizenship, regard themselves as people of Russian nationality, and are not willing to return or leave for Russia. Notably, although the Russian ethnic minority is not completely happy with its position, especially in Latvia, however Russian ethnic minority in Estonia considers its position better due to sufficiently advanced economic development of Estonia, whereas Lithuania stresses sufficient tolerance.

• Teisė / Law
• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Istorija / History