Kūno kultūros pratybų veiksmingumas pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams

LTAtliekant tyrimą siekta ištirti, kaip kūno kultūros pratybos veikia pirmakursių požiūrį į kūno kultūrą bei jų pedagoginius gebėjimus. Tyrimas atliktas 2001/2002 mokslo metais. Rudenį anketų metodu (n = 875; iš jų 668 merginos ir 207 vaikinai) nustatytas įvairių fakultetų tam tikrų atsitiktinai ir tikslingai pasirinktų grupių studentų fizinis aktyvumas mokantis bendrojo lavinimo mokykloje, ištirti jų metodiniai kūno kultūros gebėjimai. Pavasarį, siekiant nustatyti privalomų akademinių kūno kultūros pratybų veiksmingumą, tose pačiose kaip rudenį grupėse atsitiktinės atrankos būdu apklausti 324 studentai (236 merginos ir 88 vaikinai). Nustatyta: vaikinai pirmaisiais studijų metais papildoma fizine veikla užsiima dažniau negu merginos, bet dauguma studentų tai daro nereguliariai; 47 proc. studentų požiūris į kūno kultūrą ir fizinį aktyvumą per pirmus studijų metus keitėsi teigiama linkme; didžiausios įtakos teigiamai merginų požiūrio kaitai turėjo kūno kultūros dėstytojas, vaikinų - kūno kultūros pratybų turinys; požiūris teigiama linkme kito ir dėl asmeninės brandos; pagal VPU sporto metodikos katedros programą vykdomos privalomos akademinės kūno kultūros (2 val. per savaitę) pratybos buvo veiksmingos ne tik teigiamai požiūrio į kūno kultūrą kaitai, bet ir formuojant studentų, būsimųjų mokytojų, profesinius metodinius gebėjimus. Daugelio mokslininkų nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sveikata yra prasta, jai, be kita ko, turi įtakos mažas fizinis aktyvumas, nepakankamai sąmoningas ir motyvuotas asmens požiūris į jį. Dabar, kai siekiama puoselėti fizinę prigimtį ir garantuoti jos sąveiką su bendražmogiškomis kūno kultūros vertybėmis, iškyla būtinybė, kritiškai įvertinus visą fizinio ugdymo palikimą, numatyti fizinio ugdymo aukštojoje mokykloje gaires, kurios turėtų atitikti dabartinius visuomenės poreikius.To siekiant, reiktų keisti ir privalomų akademinių kūno kultūros pratybų formą bei turinį, labiau orientuojantis į sveikos gyvensenos mokymą, fizinės saviugdos įpročių ir įgūdžių formavimą, savirealizacijos poreikio skatinimą. Visa tai skatintų fizinį studentų aktyvumą. Specialistai, besirūpinantys fiziniu ugdymu ir sveikatingumu, norėtų matyti fiziškai aktyvesnį jaunimą, bet žmogaus elgsenai įtakos turi labai daug veiksnių, tarp jų ir pasaulėžiūra, kurios pagrindu formuojasi motyvai, nukreipiantys asmenį veiklai. Yra nuomonių, kad nereikia akcentuoti jaunimo požiūrio, nes jis neturi įtakos fiziniam aktyvumui. Bet galima manyti, kad egzistuoja sąsaja tarp fizinio aktyvumo naudos suvokimo ir reguliaraus judėjimo. Taigi aktualu yra tirti įvairaus amžiaus žmonių požiūrį į fizinį aktyvumą, kokie jie yra, kaip-formuojasi ir kaip kinta. Deja, dažniausiai mokslininkai atliko moksleivių požiūrio į fizinį aktyvumą tyrimus, tačiau mažai kreipė dėmesį į tai, kuria linkme keičiasi studentų požiūris į kūno kultūrą ir jų fizinis aktyvumas mokantis aukštojoje mokykloje, kiek tam turi įtakos dalyko turinys, metodikos ir priemonių parinkimas, dėstytojo asmenybė, asmeninė branda, socialinė aplinka. Tyrimo tikslas - ištirti lyties aspektu kūno kultūros pratybų poveikį pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams. Tyrimo uždaviniai: ištirti studentų fizinį aktyvumą pirmaisiais studijų metais; ištirti studentų požiūrio į kūno kultūrą kaitą per pirmuosius studijų metus; nustatyti pirmakursių metodinių kūno kultūros gebėjimų kaitą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūno kultūra; Kūno kultūros pratybos; Studentai; Physical education; Physical education classes; Students.

ENThe aim of the research was to investigate the impact of Physical Education classes on the first year students' attitude towards Physical Education, as well as students' pedagogical competence in this activity. The research was carried out in 2001/2002 academic year. In autumn, by means of the questionnaire method, physical activity of students from various faculties chosen either accidentally or purposefully (n=875; 668 females, 207 males) has been determined; in addition, their methodical competence in Physical Education has been investigated. Furthermore, in spring, aiming to determine Compulsory Academic Physical Education efficiency, the same accidentally chosen groups of students have been questioned (n=324; 236 females, 88 males). Consequently, we have come to certain results: the first year male students go in for sports more frequently than female students do; however, most of them do not pursue this activity regularly; during the first academic year, 47 percent of students have changed their attitudes towards sport in positive direction; physical education teacher had greatest influence on the female students' attitude, whereas the males' attitude has been mostly influenced by content of exercises; apart from that, their personal maturity has partially added to the development of positive attitudes towards sport, too; in accordance with the program compiled in the Sport Methods Department of VPU, Physical Education as a compulsory subject taking two hours a week has influenced not only the change in the attitude towards sport, but also it has immensely added to the development of students' as future teachers' methodical capability. [From the publication]