Taip šneka lietuvininkai Saugose

LTKnygoje pateikiamas nemažas kalbininkės Adelės Judeikienės per paskutinius du XX a. dešimtmečius iš Saugų apylinkių – Kukorų, Vilkyčių, Begėdžių, Miestalių, Vytulių, Alkos, Petreliu kaimų ir pačių Saugų – surinktų ir transkribuotų tekstų pluoštas. Knygoje supažindinama su Saugų apylinkėmis, Saugų seniūnijos istorija, pateikiamos pastabos apie kai kurias Saugų šnektos ypatybes, aptariami tekstų transkripcijos ženklai. Saugų šnekta priklauso vakarų žemaičių patarmei. Manoma, kad ją bemoka tik keliolika vyresnio amžiaus žmonių. Šnektos teritorija yra centrinės vakarų žemaičių dalies rytiniame pakraštyje ir turi visas tos vakarų žemaičių patarmės dalies ypatybes. Rytuose šnekta ribojasi su pietų žemaičių varniškių Švėkšnos šnekta. Saugų šnektoje yra nemažai pietų žemaičių varniškių patarmės elementų. Bene ryškiausi iš jų – dvibalsių ai, ei vienbalsinimas žodžio kamiene, balsio e virtimas prieš kietąjį priebalsį į a. Kai kurių pateikėjų kalboje labai įvairuoja bendrinės kalbos ie, uo atitikmenų tarimas. Vietoj bendrinės kalbos ė, o visiškai nedėsningai gali būti ištariami ir ie, uo, ir ė, o. Saugų šnekta yra visuotinio kirčio atitraukimo ploto pakraštyje. Pietinis šnektos pakraštys ribojasi su sąlyginio kirčio atitraukimo plotu, todėl daugelis pateikėjų kirtį atitraukia nedėsningai. Dėsningiau kirtis atitraukiamas tik iš trumpos galūnės. Tvirtagališkuose dvigarsiuose didesnė balso spūdžio dalis dažniausiai tenka pirmajam garsui, bet jis pailgėja ne visada. Nukeltiniai galūniniai kirčiai gana silpni, dažniausiai visai negirdimi.Reikšminiai žodžiai: Lietuvininkai; Saugos; Saugų šnekta; Sociolingvistinė padėtis; Tarmių tekstynas; Tekstas; Vakarų žemaičiai; Corpus of dialects; Saugos; Sociolingual situation; Subdialect of Saugos; Text; The lietuvininkai; West Samogithians; West Samogitian.

ENThe book provides a number of texts collected and transcribed by Adelė Judeikienė, linguist over the last 2 decades in the 20th century in Saugai environs, incl. Kukorai, Vilkyčiai, Begėdžiai, Miestaliai, Vytuliai, Alka and Petreliai villages and Saugai environs. The book introduces to Saugai environs, history of Saugai eldership, provides comments on certain features of Saugai sub-dialect and discusses symbols of text transcription. Saugai sub-dialect is part of West Žemaitija dialect branch. It is assumed to be spoken by dozen of older people only. The territory of the sub-dialect is in the Eastern corner of central western part of Žemaitija and it displays all features of respective part of western Žemaitija dialect branch. In the East, the sub-dialect borders with Švėkšna sub-dialect of southern Žemaitija around Varniai. Saugai sub-dialect has retained a number of elements of southern Žemaitija dialect branch around Varniai. Most pronounced ones include transformation of monophthongs ai, ei in the word stem into monophthongs and transformation of e vowel to a before a hard consonant. In language of certain presenters there is great variety in pronunciation of equivalents of ie, uo in standard language. Instead of ė, o in standard language the following can appear: ie, uo and ė, o. Saugai sub-dialect is in the corner area of territory with universal withdrawal of accent. Southern limit of the sub-dialect limits to the area conditional accent withdrawal, therefore most presenters withdraw accent irregularly. Accent is withdrawn regularly from short ending only. In rising diphthongs, most of voice weight falls on the first sound, with a few exceptions. Accents moved to endings are weak mostly unheard.