Seniausieji Lietuvos žaislai

LTKnyga yra pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus žaislus ir žaidimus. Didžioji archeologinio Lietuvos žaislų paveldo dalis sukaupta per pastaruosius 20 metų. Didžiausioji archeologinių žaislų dalis, 66 proc. (276 radiniai), sukaupta tiriant Vilniaus pilis ir senąjį miestą. Tiriant Lietuvos archeologinių radinių visumą matyti, kad dažniausiai žaidėjas yra miesto žmogus – amatininkas, prekijas, karys, didikas ar jo vaikas – tas, kuris gyveno, dirbo, prekiavo arba tarnavo mieste, pilyje, dvare. Galima drąsiai teigti, kad didžiąją Lietuvoje rastų žaislų dalį sukūrė profesionalūs vietos meistrai. Knygoje pateikiama nauja archeologinių žaislų klasifikacija, suformuota remiantis deduktyvinės hierarchijos principu. Šios klasifikacijos ir visos knygos stuburu tapo aštuonios žaidimų sritys, atspindinčios esmines suaugusiųjų gyvenimo veiklas ir jomis lavinamus įgūdžius: karybos, buities, ūkio, globos, pramogų, muzikos, sporto ir stalo žaidimų. Sukurta tipologinė sistema ne tik palengvins archeologinių žaislų tyrimus, bet kartu tai yra svarbus žingsnis suvienodinant dirbinių terminiją. Tiriant žaidimus ieškoma atsakymų į esminius klausimus, susijusius su chronologija, geografiniu ir socialiniu paplitimu, kilme, raida bei ryšiais su artima ir tolimesne geografine aplinka. Keliami klausimai dėl socialinių kultūrinių pramogų aspektų, dėl jų priklausomybės tam tikroms žmonių amžiaus grupėms, jų edukacinės paskirties, galimų kultūrinių, ekonominių ar politinių priežasčių, turėjusių įtakos žaislų ar žaidimų grupių populiarumui, žaidimų legalumui ir jų vietai tuometinėje visuomenėje.

ENThe book represents the first effort to discover toys and games forgotten by historians and discovered by the archaeologists. Most of archaeological heritage of Lithuanian toys was gathered over the last 20 years. Majority of archaeological toys, 66% (276 items) were gathered during investigation of castles in Vilnius and the Old Town. Investigation of Lithuanian archaeological items suggests that usually toys are used by a townsman, i.e. craftsman, trader, soldier, nobleman or his child (anyone who was living, working, trading or serving in a town, castle or manor). One can assert that most of toys found in Lithuania were manufactured by local professional masters. The book provides a new classification of archaeological toys, established based on principle of deductive hierarchy. The corner stone of the above classification and the entire book is 8 fields of games, reflecting key areas of adult life and skills developed: military, domestic, household, care, entertainment, music, sports and table games. Typological system developed not only facilitates studies of archaeological toys but also represents an important step to ensure harmonised terms for the items. Studies of toys seek an answer to key questions related to chronology, geographical and social spread, origins, development and connections to geographical environment, both immediate and more distant. Questions posed concern aspects of social and cultural entertainment, attribution of the same to certain age groups, their educational purpose, possible cultural, economic or political reasons, having impact on the popularity of groups of toys or games, legitimacy of games and their place in the society of the period.