Civil society versus nationalizing state? Advocacy of minority rights in the post-socialist Baltic states
LTStipri pilietinė visuomenė – tai viešoji arena, suteikianti piliečiams galimybę pateikti savo interesus politinių sprendimų priėmėjams. Šia prasme pilietinės visuomenės organizacijos gali paremti viešosios politikos sprendimus bei išsakyti kritiką. Šiame straipsnyje siekiama įrodyti, kad mažumų teises ginančios pilietinės visuomenės organizacijos Baltijos šalyse beveik neturi balso viešosios politikos formavimo procesuose ir darbotvarkės klausimais nėra vieningos. Egzistuoja tik kelios pilietinės visuomenės grupės, gebančios nepriklausomai įvertinti viešosios politikos sprendimus. Straipsnyje daroma išvada, kad pilietinė visuomenė Baltijos valstybėse yra silpna, nes pilietinės visuomenės organizacijos, ginančios mažumų teises, iš politinių sprendimų priėmėjų reikalauja arba per mažai, arba per daug. Tyrimo rezultatai rodo, kad politinių sprendimų priėmėjai slopina pilietinės visuomenės organizacijų kritiką ignoruodami jų pastangas ir veiklą. Viešosios politikos formuotojai, finansuodami valstybės politiką remiančias pilietinės visuomenės organizacijas, deleguoja savo atsakomybę pilietinės visuomenės veikėjams, išvengia viešosios kritikos ir tvirtina, kad gyvybinga pilietinė visuomenė remia jų vykdomą politiką. Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pilietinės visuomenės veikėjų galimybes rasti konstruktyvių būdų bendradarbiauti su politinių sprendimų priėmėjais. Tyrime remtasi 77 pusiau struktūruotų interviu, atliktų su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbusiomis su rusų ir lenkų mažumomis Baltijos šalyse 2006-2009 m., medžiaga.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); Mažumų bendruomenės; NVO; Nacionalinės valstybės; Pilietinė visuomenė; Tautinių mažumų bendruomenės; Tautinės valstybės; Baltic states; Civil society; Minority communities; NGOs; Nationalizing states.
ENStrong civil society provides individuals with arenas to bring their interests to the attention of policymakers. In so doing, civil society organizations (CSOs) can support state policies, but can also criticize policies. This paper argues that most minority rights advocacy CSOs in the Baltic states have little say in the crafting of policy and are compartmentalized into the existing agendas, with only a few groups able to evaluate policies independently. It concludes that the Baltic civil society is weak because the CSOs working on minority issues ask policymakers either too much, or too little. The findings suggest that policymakers quell criticism of their work from the side of the CSOs by ignoring their activities. Alternatively, by funding the CSO that shores up the state agenda, policymakers delegate their responsibilities to civic actors, keep critical voices from public debates and claim that their policies have the full support of a vibrant civil society. This paper investigates the options available for civil society actors to relate to policymakers in a nationalizing state by drawing on the data collected in 77 semi-structured interviews with the CSOs working with Russian and Polish minorities in the Baltic states between 2006 and 2009. [text from author]
- Active civic participation of immigrants in Lithuania Rita Zukauskiene. Oldenburg, 2005. 1 pdf (44 p.).
- Ethnic structure, inequality and governance of the public sector in Lithuania / Natalija Kasatkina, Vida Beresnevičiūtė. Ethnic inequalities and public sector governance / edited by Yusuf Bangura. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2006. P. 31-48.
- Lenkų etninės grupės pilietinio dalyvavimo aspektai Pietryčių Lietuvoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 146-154.
- Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2003. 285 p.
- National minorities and citizenship rights in Lithuania, 1988-93 / Vesna Popovski. Basingstoke ; Palgrave, 2000. xii, 255 p.
- Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis / Rūta Žiliukaitė, Ainė Ramonaitė, Laima Nevinskaitė, Vida Beresnevičiūtė, Inga Vinogradnaitė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 405 p.
- Socialinio teisingumo aspektai rusų etninės grupės pilietinėje veikloje Lietuvoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Filosofija. Sociologija. 2018, t. 29, Nr. 4, p. 239-245.
