LTKnygoje analizuojama kuršių kultūra, socialinė ir politinė raida nuo geležies amžiaus iki ankstyvųjų viduramžių. Nagrinėjama kuršių etnogenezė, gyvenimo būdas, papročiai, kulto centrai ir išgyvenimo strategija, teritorinė administracinė struktūra, kuršių kaimai, neagrarinio tipo gyvenvietės, rytų slavų įtaka miestų susidarymui, Palangos plėtra nuo kuršių kaimo iki Baltijos jūros prekybos centro. Autoriaus nuomone, X-XII a. galima vadinti kuršių kultūros klestėjimo laikotarpiu, nes nuo X a. kuršiai plėtė savo valdas, užimdami iki tol neapgyventas teritorijas, brovėsi į kaimynų žemes, asimiliuodami vietinius gyventojus arba priversdami juos migruoti, didino savo politinę įtaką kaimyniuose kraštuose, aktyviai veikė Baltijos jūroje, užimdami kaimynines žemes ir net trumpam apsigyvendami danų bei švedų pakrantėse. Konstatuojama, kad Ordino įsigalėjimas Kurše nutraukė kuršiškos kultūros raidą, suardė ekonominius ir administracinius senosios visuomenės pagrindus. Daroma išvada, kad kuršių priešistorė ir ankstyvoji istorija, visuomenė ir kultūra gerokai skyrėsi net nuo artimiausių rytinių kaimynų: Kurše labiau nei kitur pasireiškė svetimų kultūrų įtakos, kuršiai labai anksti tapo tarpgentinės kultūrinės bendrijos, vadinamos Baltijos jūros baseinu, nariais ir jos istorijos dalyviais. Geopolitine prasme ankstyvaisiais viduramžiais kuršiai buvo grandis, susiejusi Vakarų, pirmiausia - skandinavų, kultūras su toliau nuo jūros ir svarbiausių tarpgentinės prekybos kelių buvusiu rytinių baltų pasauliu, tačiau kuršiai pirmieji susidūrė su agresijomis iš Vakarų ir greičiau prarado savo etninį savitumą.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Kuršiai; Archeologinė kultūra; Etnogenezė; Baltijos jūros regionas; Skandinavai; Pagonybė; Krikščionybė; The Balts; The Curonians; Archaeological culture; Ethnogenesis; The Baltic Sea region; The Scandinavians; Paganism; Christianity.
ENThe book analyses Curonian culture, social and political evolution from the Iron Age to the Early Middle Ages; explores ethnogenesis of the Curonian people, way of life, mores, centres of the cult and survival strategies, territorial administrative structure, villages, non-agrarian settlements, East Slavic influences on the emergence of cities, evolution of Palanga from village to trade centre on the Baltic Sea coast. The author believes that 10–12th centuries can be regarded as the heyday of Curonian culture – starting with the 10th century the Curonians expanded their territory settling in uninhabited territories, occupied neighbouring territories assimilating local populations, or forcing them to migrate, increased their political influence in neighbouring lands and were active in the Baltic Sea occupying surrounding land and even settling, for a brief period of time, on the Danish and Swedish shores. Strengthening positions of the Order in Courland in essence disrupted further development of Curonian culture and tore down the economic and administrative foundation of the old society. The author concludes that Curonian prehistory and early history, society and culture were different to even those of its closest eastern neighbours: Courland more than any other region was influenced by other cultures, Curonians were one of the earliest members of intertribal cultural community, the Baltic Sea Basin, and participants in its history. Geopolitically in the Early Middle Ages the Curonians were a link between western cultures, first of all Nordic, and the East Baltic world further from the sea and the most important trade routes, but Curonians were also the first to face aggressions from the West and lose their ethnic identity sooner.