Self-directed learning in the context of human resource development
LTStraipsnyje aptariama savarankiško mokymosi svarba plėtojant žmogiškuosius išteklius ir nagrinėjami sėkmingo savarankiško mokymosi ypatumai. Empiriniu tyrimu siekta nustatyti ir palyginti darbuotojų savarankišką mokymosi ypatumus privačiose ir valstybinėse organizacijose. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 89 respondentai – 38 privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai ir 51 viešojo sektoriaus organizacijos darbuotojas. Dauguma respondentų netinkamai suvokia savarankiško mokymosi koncepciją, nesieja su sąmoningu atsakomybės prisiėmimu ir mokymosi tikslų nustatymu. Pusė respondentų (53 proc.) sutinka, kad jų organizacijoje vertinamas veiksnumas, t. y. iš anksto numatoma įvykio projekcija, o ne kaip atsakas po įvykio. Privačioje organizacijoje darbuotojai sulaukia lyderio pagalbos, dažniau padrąsinami, taip pat turi geresnes mokymosi galimybes ir organizacijoje labai vertinama mokymosi kultūra. Darbuotojai iš privačios organizacijos yra labiau motyvuoti mokytis nei darbuotojai iš visuomeninės organizacijos. Apklaustieji iš privačios organizacijos yra labiau pasirengę savarankiškam mokymuisi ir naudoja įvairesnes mokymosi galimybes: jie naudojasi specialistų ir kolegų pagalba ir jų žiniomis, įgytomis kitose gyvenimo srityse, jie mokosi iš savo pačių patirties ir eksperimentų, stebėjimo ir modeliavimo.Reikšminiai žodžiai: Mokymasis darbo vietoje; Organizacinė kultūra; Pasirengimas savarankiškam mokymuisi; Savarankiškas mokymasis; Žmogiškųjų išteklių plėtra; Žmonių išteklių valdymas, savarankiškas mokymasis, pasirengimas mokytis savarankiškai, organizacinė kultūra, mokymasis daro vietoje; Human resource development, self-directed learning, readiness for self-directed learning,; Human resource development, self-directed learning, readiness for self-directed learning, organizational culture, learning at workplace; Organizational culture, learning at workplace.
ENThe article discusses the importance of self-directed learning for human resource development, different aspects of successful self-directed learning at both individual and organizational levels. The article presents empirical findings on employees’ attitude towards self-directed learning and its components, the results of the comparative analysis of the attitudes of employees working in public and private organizations. For example: the majority of the respondents is not sure of define the concept of self-directed learning incorrectly, do not associate it with conscious assumption of responsibility and setting the learning objectives; half of the respondents (53 per cent) agree that their organizations appreciate pro-activity, i.e. the projection of an event in advance rather than response to the event occurred; within the private organization, employees receive leader’s assistance and encouragement more frequently, they also have better learning possibilities and highly valued learning culture within the organization. Employees from the private organization are more positive about self-directed learning than those in the public organization. The former are more ready for self-directed learning and use a wider variety of learning possibilities: they make use of specialists’ and their colleagues’ assistance and their knowledge acquired in other spheres of life, they learn from their own experience and experimentation, observation and modelling others’ performance more often than do the respondents from the public organization. [text from author]
