Literatūra ir paraliteratūra : straipsniai ir esė

LTEsė ir straipsnių rinktinėje vyrauja skirtybės, o ne panašumo kryptis. Pasak autoriaus, kapitalas knygai austas ne per vieną dieną, o lyg ir savaime, per tą patį dešimtmetį, – iš pačios rašymo kasdienybės, iš buvimo tarp literatūros ir filosofijos, iš įsipareigojimų periodiniams leidiniams, studijų programoms, iš naujų meno iššūkių. Knygos straipsniuose nesunkiai pastebima autoriaus pažiūrų bei ieškojimų kaita, regimi paskutinio XX a. dešimtmečio Lietuvoje politinės konjunktūros ir asmeniškos konjektūros, socialinės erdvės ar įbūtinto laiko ženklai. Skaitytojai, besidomintys lietuvių literatūros raida, aptiks aptartą beveik visą XX-ojo a. lietuvių literatūros procesą – pradedant I. Šeiniaus „Vasaros vaišėmis“ bei „Kupreliu“, baigiant P. Dirgėlos epo „Karalystė“ pirmųjų tomų tyrinėjimais. Straipsniai ir esė yra pateikiami tokie, kokie buvo paskelbti spaudoje, vietomis nežymiai pataisytos stiliaus ar kalbos nesklandumai. Literatūros ir filosofijos, meno ir jo filosofijos klausimų ratas sukasi visuose penkiuose knygos skyriuose. Pirmajame skyriuje apmąstomos bendrosios literatūros estetikos, vertybių temos, literatūros ir filosofijos intertekstualumas, sociumo paskirtis šiuolaikinėje prozoje. Antrasis skyrius „Skaitymai“ skirtas lietuvių autoriams – čia aptariama L. Gutausko, P. Dirgėlos, R. Granausko, J. Grušo, I. Šeiniaus, P. Cvirkos ir kitų autorių kūryba. Skyriuje „Europos ir pasaulio užribyje“ svarstoma, ką reiškia būti menininku Lietuvoje, apmąstomas menininko statusas, raktas į laisvą meną. „Šnekėjimuose“ sutelkti esė ir interviu su knygos autoriumi.Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinės lietuvių lliteratūros kritika; Lietuvių literatūrinė eseistika; Recenzijos; Contemporary lithuanian literary criticism; Lithuanian literary essays; Literary reviews.

ENIn a collection of essays and articles, a direction of similarity instead of difference is prevailing. According to the author, the capital for the book did not appear in a day, it seems like it appeared unconsciously during the same decade from the same writing routine, being between literature and philosophy, liabilities to periodicals, study programmes and new artistic challenges. The change of the author's attitudes and searching is easily noticed in the articles of the book. The signs of political and personal conjuncture in Lithuania of the last decade of the 20th c., social space and time being are noticed as well. Readers who are interested in the development of Lithuanian literature will find a discussion about almost all Lithuanian literature process of the 20th c. starting with I. Šeinius “Vasaros vaišės” and “Kuprelis” and ending with researches of the first volumes of P. Dirgėla “Karalystė”. The articles and essays are presented in a way in which they were published. In some places style and language inaccuracies are slightly corrected. A circle of literature and philosophy, arts and its philosophy issues turns in all five chapters of the book. The first chapter is about the intertextuality of literature aesthetics, topics of value, literature and philosophy and the aims of the social environment in nowadays prose. The second chapter “Skaitymai” is about Lithuanian authors and their creative work. It includes L. Gutauskas, P. Dirgėla, R. Granauskas, J. Grušas, I. Šeinius, P. Cvirka and others. A chapter “Europos ir pasaulio užribyje” discusses what it means to be an artist in Lithuania, what is the status of an artist and a key to free art. “Šnekėjimai” include an essay and an interview with the author of the book.