Language-in-education across the Baltic: policies, practices and challenges
LTNuo pat politinių pokyčių pradžios dvidešimto amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje Baltijos šalys, siekdamos atstatyti savo demokratines visuomenes, vykdė gilias socialines reformas. Švietimas buvo vertinamas kaip esminė priemonė, šiame transformacijos procese įveikiant sovietinės praeities ribotumus. Buvo siekiama restruktūrizuoti švietimo sistemą ir sudaryti sąlygas „liberaliems“ mokymo požiūriams. Tačiau naujos švietimo koncepcijos kūrimas Baltijos šalyse susidūrė su daugeliu iššūkių. Šiame straipsnyje pateikiama lyginamoji švietimo politikos ir praktikos analizė dabartinėje Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje analizuojant švietimo pokyčių sąveiką makro ir mikro lygiuose, atskirą dėmesį skiriant mažumų ugdymui bei atsirandančiam daugiakalbio ugdymo poreikiui šiose daugiatautėse aplinkose, taip pat atskleidžiami kalbinės aplinkos Baltijos šalyse pokyčiai, analizuojama vykdomų švietimo reformų eiga, švietimo padėtis ir pokyčiai. Analizė atskleidė kylančius sunkumus, praktikoje (mikro lygyje) realizuojant švietimo reformas. Viena iš pagrindinių to priežasčių - kokybiškų vadovėlių ir mokymo priemonių stoka, taip pat kvalifikuotų mokytojų, turinčių tinkamus kalbinius ir kultūrinius įgūdžius mokyti savo dalyką užsienio kalba, trūkumas. Dėl kalbos, kuria mokomasi, pakeitimo, kai kurie mokiniai gali patirti mokymosi sunkumų, kurie ateityje gali sąlygoti nepilnavertiškumo jausmus. Pateikiami pasiūlymai, kaip skatinti pozityvią mokymo ir mokymosi aplinką multikultūrinėje Baltijos šalių aplinkoje.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Daugiatautė aplinka; Iššūkiai; Liberalus ugdymas; Politika; Praktika; Tautinių mažumų ugdymas; Ugdymas; Ugdymas kalba; Ugdymo politika; Baltic countries; Challenges; Education; Educational policy; Language in-education; Liberal education; Minority education; Multiethnic setting; Policies; Practices.
ENSince their political reorientation that started in the late 1980s, the Baltic states have experienced profound social reforms to rebuild their democratizing societies. Education has featured as a key vehicle to this transformation process of overcoming the limitations of the Soviet past. National legislative frameworks were therefore soon provided to restructure educational systems and allow for 'liberal' approaches to schooling. The process of policy-making for a new concept of education, however, entailed numerous challenges, and it has resulted in a diverse tapestry of educational provision across the Baltic. With specific focus on minority education, this paper presents a comparative analysis of education policies and practices in contemporary Estonia, Latvia and Lithuania in response to emerging language needs in these intensely multiethnic settings. [text from author]
- Emerging language and education policies in Lithuania / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Language policy. 2003, Vol. 2, no. 1, p. 27-45.
- Kalba, tautinis tapatumas ir lygios galimybės švietime: mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis bendruomenių požiūriai / Kristina Šliavaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, Nr.10 (2), p. 31-58.
- Language policy and the internationalization of higher education in the Baltic Countries / Rita Kaša and Ali Ait Si Mhamed. European education. 2013, Vol. 45, no. 2, p. 28-50.
- Perspectives on language attitudes and use in Lithuania’s multilingual setting / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 425-441.
- Philosophy of education in Post-Soviet societies of Eastern Europe : Poland, Lithuania and Slovenia / Rafał Godoń, Palmira Jucevičienė and Zdenko Kodelja. Comparative education. 2004, Vol. 40, no. 4, p. 559-569.
- The Baltic Republics and language ideological debates surrounding European Union accession / Gabrielle Hogan-Brun. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 367-377.
