Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data

• Jasilionis, Domantas
• Shkolnikov, Vladimir M
• Andreev, Evgenij M
• Jdanov, Dmitri A
• Ambrozaitienė, Dalia
• Stankūnienė, Vlada
• Meslé, France
• Vallin, Jacques

LTDemografai jau seniai žino, kad mirtingumo rodikliai, apskaičiuoti remiantis demografine statistika dalinant mirimo duomenis iš gyventojų surašymo duomenų, ne visada suteikia patikimą sociokultūrinį mirtingumo skirtumų matmenį būtent dėl dažnų neatitikimų tarp šių dviejų šaltinių. Sprendimas buvo rastas Prancūzijoje 1960 metais ir nuo tada taikomas daugelyje išsivysčiusių šalių. Jo esmę sudaro tai, kad susiejami individualūs duomenys iš abiejų šaltinių tokiu būdu, kad sociokultūrinių kategorijų turinys nustatomas remiantis tokio paties tipo informacija. Straipsnyje autoriai pirmą kartą taiko šį metodą Lietuvoje. Socialinių klasių mirtingumo skirtumai nustatyti daugeliu atvejų per pastaruosius dešimtmečius visose industrializuotose šalyse. Nepaisant mažo prieinamo kintamųjų skaičiaus, sulyginus mirčių duomenis su gyventojų surašymo duomenimis atskleidžiami mirtingumo diferencialai šalyje. Daugiavariantinė analizė patvirtino visus skirtumus, kuriuos atskleidė bivariantinė analizė. Ten, kur bivariantinė analizė rodo, kad gyvenimo trukmė mažėja, tą pačią tendenciją demonstruoja išsilavinimo lygis. Analizė taip pat rodo, kad kai kurios mirties priežastys smarkiai įtakoja gyvenimo trukmės skirtumus, bet jos nėra labiausiai diskriminuojančios. Širdies ir kraujagyslių ligos ir smurtinės mirtys labiausia įtakoja absoliučius gyvenimo trukmės skirtumus, bet kai perteklinis mirtingumas nuo ligų yra žemas, nuo smurtinių mirčių yra aukštas.Reikšminiai žodžiai: Mirtingumas; Moterys; Sociokultūriniai mirtingumo skirtumai; Sociokultūriniai mirtingumo veiksniai; Vyrai; Lithuania; Man; Mortality; Socio-cultural factors of mortality; Sociocultural mortality differentials; Women.

ENWhen measuring social differences in mortality in the former socialist countries of central and Eastern Europe, it has been impossible, until now, to link census data and vital records to avoid the classic problem of bias caused by inconsistency between the individual status recorded in the census and that reported at the time of death. The results presented here come from one of the first studies ever conducted in a former Soviet-bloc country based on linkage of individual vital records with census data, in this case deaths in 2001-2004 and the 2001 census. The study considers cause-specific mortality differentials among persons over age 30 by educational level, marital status, ethnicity and place of residence. The results differ from those that would have been obtained with the traditional aggregative approach but confirm the existence of sharp inequalities, notably for infectious diseases and the effects of alcoholism. [text from author]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology