How unstable? Volatility and the genuinely new parties in Eastern Europe

LTKiek laiko reikia, kad naujose, besikuriančiose demokratijose nusistovėtų stabilios partinės sistemos? Kitaip tariant, ar Rytų Europos regione esama partinių sistemų stabilizacijos ženklų? Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo to, kaip apibrėžiame ir matuojame partinės sistemos stabilumą. Rytų Europos valstybių partinių sistemų stabilumo matavimas pirmąjį demokratinių rinkimų dešimtmetį tebėra problematiškas. Tradicinis kiekybinis partinės sistemos nestabilumo matas – rinkėjų balsavimo lakumas (angl. volatility) – neleidžia skirti egzistuojančių politinių partijų vidinės raidos dinamikos nuo visiškai naujų politinių partijų iškilimo šio regiono valstybių politiniame gyvenime. Šiame straipsnyje siūlomas naujas, papildomas regiono partinių sistemų stabilumo matas – naujai susikuriančių politinių partijų sėkmė, o kartu bandoma šį siūlomą matą palyginti su balsavimo lakumo kintamuoju. Skaitytojai taip pat supažindinami su pradžioje sėkmingai į politinę areną įžengusių naujų partijų tolimesne veikla ir jos rezultatais. Teigiama, kad, nors balsavimo lakumo lygis Rytų Europos valstybėse yra labai aukštas, bendrosios tendencijos liudija, kad naujų, besikuriančių partijų sėkmė nelydi, tad tai nėra pagrindinė partinių sistemų nestabilumo priežastis. Šio regiono partinių sistemų nestabilumą veikiau lemia tradicinių politinių partijų vidaus procesai ir pokyčiai, o ne naujų konkurentų atsiradimas politinėje arenoje.Reikšminiai žodžiai: Naujos partijos; Naujosios partijos; Partinių sistemų stabilumas; Partinė sistema; Paslankumas; Rinkimai; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Valdančiosios partijos; Eastern Europe; Elections; Electoral volatility; Incumbent parties; New parties; Party system; Party system stability; Volatility.

ENMeasuring of party system stability in Eastern Europe during the first decade of democratic elections presents problems. The traditional quantitative measure – volatility – does not distinguish between the dynamics among incumbent parties and the rise of genuinely new ones. I propose a new additional measure – success of genuinely new parties – and compare it to volatility. The subsequent performance of initially successful genuinely new parties is analysed. While volatility has been remarkably high in East European countries, the genuinely new parties have, in general, not been very successful. Instability of party systems in the region stems rather from the inner dynamics of incumbent actors than from the rise of new contenders. [text from author]

• Europeanization of the Baltic parliaments : expectations and agenda for future research / Lukas Pukelis. Baltic journal of political science. 2012, no 1, p. 35-44.
• Party regulation against the backdrop of anti-party sentiment : the case of Lithuania / Ainė Ramonaitė. Regulation of post-Communist party politics / edited by Fernando Casal Bértoa and Ingrid van Biezen. London: Routledge, Taylor and & Francis Group, 2018. P. 217-235.