Rural intelligentsia and path dependency in post-socialist civic organising: the case of Lithuania

LTNuo praeito šimtmečio devinto dešimtmečio Lietuvoje sparčiai pradėjo vystytis kaimo vietovių bendruomeninės organizacijos. Palyginti su kitomis, ypatingai senosiomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvai vis dar būdingas didelis gyventojų skaičius kaimo vietovėse. Todėl kaimo bendruomenių atsiradimas tampa svarbiu kaimo gyventojų socialinio gyvenimo elementu. Straipsnyje, analizuojant 2004 metais vykdyto kaimo vietovių nevyriausybinių organizacijų tyrimų medžiagą, siekiama atskleisti pagrindinius kaimo bendruomenių vystymosi etapus, tendencijas, problematiką. Kaimo bendruomenių steigimasis yra gana sudėtingas procesas, kadangi Lietuvos visuomenė iki nepriklausomybės atgavimo buvo smarkiai įtakojama tiesioginio valstybinio reguliavimo ir atskirų personalijų kulto. Nors keletą metų po sovietinio režimo pabaigos, kaimo aktyvizmas buvo sulėtėjęs, situacija pradėjo keistis 2000 metų pradžioje. Tyrimas atskleidžia, jog būtent buvę kaimo vietovių tarybinių ūkių vadovai (pirmininkai, kiti išsilavinę asmenys) yra linkę tapti bendruomenės organizavimo lyderiais. Nustatyta, kad Lietuvos kaimo bendruomenės pakankamai efektyviai įgyvendina socialines, kultūrines, laisvalaikio ar sporto veiklas. Tačiau pastebima, kad socialinių paslaugų bendruomenės nariams organizavimas ir vystymas yra gana lėtas. Nepaisant to, kad tyrimo duomenimis, kaimo vietovių nevyriausybinės organizacijos yra pakankamai išplėtotos ir veiklios, jų veikloje pastebimas tradicinio paternalistinio požiūrio, kliento-globėjo santykių vyravimas.Reikšminiai žodžiai: Kaimo NVO; Kaimo inteligentija; Nevyriausybinės organizacijos (NVO); Pilietinis aktyvumas; Posocialistinis; Civic activism; Lithuania; NGO; Post-socialist; Rural NGOs; Rural intelligentsia.

ENSince the late 1990s the number of rural community development groups in Lithuania has grown exponentially. The article presents the results of one of the first representative surveys of rural NGOs (N=326) in Lithuania designed to evaluate their structure and resources. Unlike civic organising during the perestroika period, which was characterised by charismatic personalities and organisational innovations, the most recent surge in rural activism follows a path-dependent trajectory. The movement is lead by representatives of former collective farms, or kolkhoz intelligentsia (white-collar professionals who served in collective farm social infrastructure during Soviet times) engaged in reconstituting volunteer groups based on a modified Soviet institution of the rural culture house or Soviet civic centre (SCC). The prevalence of the SCC-based rural organising model provided opportunities as well as imposed limitations on post-socialist civic activism. Community development groups were relatively successful in the types of activities in which SCCs were effective as well (such as culture, leisure and sports), while their capacity to deliver social services were marginal. Although this survey reported relatively high levels of engagement by the community groups with local and county governments, their influence remains constrained by the paternalistic, client-patron type of power relationships that prevail in rural areas. [From the publication]

• Expectations of Community Social Workers for their Professional Competence / Violeta Gevorgianienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2009, Nr. 5, p. 133-139.
• Kaimo atskirties profiliai / Arūnas Poviliūnas. Vilnius : Kronta, 2003. 112 p.
• Mapping the rural problem in the Baltic countryside : transition processes in the rural areas of Estonia, Latvia and Lithuania / edited by Ilkka Alanen. Aldershot : Ashgate, 2004. 284 p.
• Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. Vilnius : Eugrimas, 2003. 210 p.
• Quantitative growth of the NGO sector in Lithuania: when the number of organizations increases without significant effects on participation level / Rūta Žiliukaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 1 (30), p. 242-257.
• Resisting marginalisation : the rise of the rural community movement in Lithuania / Arūnas Juška, Arūnas Poviliūnas, Richard Pozzuto. Sociologia ruralis. 2005, Vol. 45, no. 1-2, p. 3-21.
• Rural grass-roots organizing in eastern Europe: the experience from Lithuania / Arunas Juska, Arunas Poviliunas, Richard Pozzuto. Community development journal.. 2006, Vol. 41, no. 2, p. 174-188.
• Rural marginalization, policing, and crime in Lithuania / Arūnas Juška, Vygandas Paulikas. Police Practice and Research. 2006,, vol. 7, no. 5, (december), p. 431-447.
• Socio-economic differentiation in the postcommunist rural Baltics: the case of three kolkhozes / Rasa Žakevičiūtė. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 3, p. 349-368.
• Varguomenė: gyvensena ir vertybės / Anelė Vosyliūtė, Vida Kasperavičienė, Gražina Maniukaitė, Elena Kocai. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 123 p.