Interests and lobbying in Lithuania: a spectrum of development

LTAnalizuojant Lietuvos atvejį, šiame straipsnyje siekiama suprasti interesų grupių raidą, bruožus bei interesų sistemas pokomunistinėse Rytų Europos valstybėse. Per beveik du dešimtmečius posovietinėse Baltijos ir Rytų Europos valstybėse buvo įtvirtinti demokratiniai valdymo principai. Visgi sėkminga demokratizacija neįmanoma be stiprios pilietinės visuomenės. Pastarojo meto posovietinių Rytų Europos šalių ir buvusių Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių demokratizacijos studijos retai nagrinėja interesų grupiųbei lobizmo raidą ir įtaką šiose šalyse. Tad šiame straipsnyje pristatomos pirmojo didelio interesų grupių viešosios politikos ir lobizmo Lietuvoje tyrimo išvados, pagrįstos beveik 50 interviu su politikos, akademinės visuomenės, valstybės valdymo ir žiniasklaidos elitu, medžiaga, surinkta 2005 metais. Iš esmės lobistinė bendruomenė Lietuvoje yra neišvystyta, didele dalimi korumpuota ir Lietuvos elito atstovų vertinama neigiamai. Tai iš esmės yra komunistinės eros palikimas, turintis reikšmingos įtakos interesų grupių ir lobizmo veiksmingumosuvokimui visuomenėje ir valdžioje, kuri dėl šios priežasties stabdo lobistinės bendruomenės plėtrą šalyje. Lietuvoje interesų grupės nenaudoja modernių lobizmo praktikų ir taktikų, daugiausiai kliaujasi asmeniniais ryšiais ir korumpuotomis praktikomis. Verslo bendruomenės lobistinė veikla yra bene efektyviausia dėl šios bendruomenės nariams prieinamųryšių ir gausių išteklių, o darbo jėgos lobizmas yra silpnas, dar neišsivadavęs iš sovietinio palikimo gniaužtų.Reikšminiai žodžiai: Interesų grupės; Lobizmas; Interest groups; Lobbying; Lobbying, Lithuania.

ENThe article analyses Lithuanian case and seeks to understand development of the interest groups, their features and interest systems in post-communist Eastern European countries. In almost 2 decades, principles of democratic governance were established in post-Soviet Baltic and Eastern European countries. Still no successful democratisation is possible, unless strong civil society is present. Recent studies on post-Soviet Eastern European and former satellite countries of the Soviet Union rarely examine development and influence of interest groups and lobbyism in the said countries. This article therefore presents findings of the first extensive study on interest groups in the public politics and lobbying in Lithuania, based on almost 50 interviews with politicians, academic community, State governance and media elite, and material gathered in 2005. Essentially lobbying community is not developed, largely corrupt and treated negatively by the representatives of Lithuanian elite. This is in fact legacy of the communist era, affecting understanding of interest groups and efficiency of lobbying in society and power, which for that same reason prevents development of lobbying community in the country. Lithuanian interest groups employ no modern practises or tactics of lobbying, and mostly rely on personal connections and corrupted practises. Lobbying activities by business community is arguably most efficient due to the connections and numerous resources available to the members of the same community, whereas lobbying of work force is weak, having not yet abandoned the Soviet legacy.

• Agrarinis lobizmas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje / Vygandas Paulikas, Linas Jonas Gustas. Socialinių mokslų studijos. 2013, Nr. 5 (3), p. 809-836.
• Lietuvos žemės ūkio interesų grupių institucionalizacija ir europeizacija / Liucija Mažylytė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 3 (27), p. 20-26.