Rangavimo ir klasterinės analizės taikymas vertinant Lietuvos regionų hierarchiškumą ir skirtumus socialiniu-ekonominiu požiūriu

LTKuriant ir įgyvendinant regioninę politiką, būtina kiekvieną regioną vertinti kaip atskirą socialinę-ekonominę sistemą, identifikuojant svarbiausius jo plėtrą nulemiančius veiksnius. Tačiau plačiąja prasme regioną reikėtų suvokti ir kaip šalies lygiu veikiančios sistemos sudedamąją dalį. Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos regionų netolygumus bei hierarchiškumą, remiantis svarbiausiais socialiniais-ekonominiais rodikliais. Rinkos ekonomikos sąlygomis Lietuvoje išryškėja įvairios ūkio kūrimo problemos, kurios ypač akivaizdžios menkiau išsivysčiusiuose regionuose. Nustatyta, kad netolygus darbo jėgos, kapitalo, investicijų bei kitų ekonominių išteklių pasiskirstymas Lietuvoje lemia vienų regionų pėtros lėtėjimą ir net nuosmukį, o tai didina socialinę-ekonominę stipriausių ir silpniausių regionų atskirtį. Kiekvieno regiono plėtros strategiją būtina rengti vadovaujantis sisteminiu požiūriu, atsižvelgiant tiek į to regiono, tiek į visos šalies būklę bei plėtros tendencijas. Regionų rangavimas taikytinas pradiniuose regionų politikos kūrimo etapuose, kai svarbu tinkamai identifikuoti kiekvieno regiono būklę, nustatyti sritis, kuriose regionas turi pranašumų ir kuriose yra atsilikęs. Regionus tikslinga vertinti kompleksiškai, pagal tam tikrus socialinius-ekonominius rodiklius išskiriant panašias grupes. Klasterinė analizė, leidžianti pagal svarbiausių rodiklių sistemą nustatyti tarpusavyje panašių regionų grupes (klasterius), sudaro prielaidas rengti ir įgyvendinti veiksmų ir priemonių planą, orientuojantis ne tik atskirai į kiekvieną regioną, bet ir į jų klasterius.Reikšminiai žodžiai: Rangavimas; Klasterinė analizė; Lietuvos regionai; Rating; Cluster analysis; Lithuanian regions.

ENWhen creating and implementing a regional policy, it is essential to evaluate every region as a separate social–economic system and identify the most important factors determining its development. However, in a broad sense, a region should be understood as an element of the system operating at the state's level. An aim of the article is to determine unevenness and hierarchy of Lithuanian regions according to the most important social–economic factors. On the conditions of market economy, various issues regarding the economy development in Lithuania become evident. They are especially obvious in less developed regions. It was determined that uneven spread of labour force, capital, investment and other economic resources in Lithuania influences a slowdown or even recession of some regions. As a result, it increases isolation of socially and economically strongest and weakest regions. A development strategy for each region should be prepared following a systemic approach and with regard to both: the state of the region and the country and the development tendencies. Grading of regions should be applied only in initial stages of the development of the regional policy where it is essential to properly identify the state of each region and determine spheres in which the region has advantages and disadvantages. It is wise to evaluate the regions in a complex way according to certain social–economic rates and dividing them into similar groups. Cluster analysis allows identification of groups (clusters) of regions which are similar to one another according to a system of the most important factors and makes assumptions to prepare and implement a plan of actions and means which are oriented to separate regions and their clusters.