LTKnygoje nagrinėjama lietuviškoji vėlyvojo sovietmečio nomenklatūra. Tai bandymas išplėsti lietuviškosios sovietinės istorijos naratyvą, įtraukiant platesnį socialinės istorijos lauką, kuriame politinių veiksmų vakuumą užpildo vertybinės motyvacijos, kasdienybės rutina ir įpročiai, atskleidžiantys šizofrenišką sovietinės kultūros būvį. Retorikos lygiu ideologija virsta nekintamu autoritetu, veiksmų lygiu esama didesnio pasitikėjimo asmeniniais ryšiais nei ideologija, realūs sprendimi panyra į valdžios struktūras „apkibusius“ socialinius tinklus ir neformalią nomenklatūros aplinką. Bendrame sovietinio elito kontekste svarbu apibrėžti lietuviškosios nomenklatūros kaip tam tikro periferinio elito vaidmenį ir santykį su sistema, turint omenyje ne vien lietuviškosios sovietinės valdžios specifiką, bet ir du retrospektyviai pastebimus laukus, susijusius su sovietinės sistemos žlugimu. Vienas jų apima sovietinės sistemos efektyvumo ir nuosmukio (erozijos) aspektą, kitas – nacionalinio atgimimo ir išsivadavimo iš sovietinės okupacijos aspektą. Antrasis laukas yra adaptuotas Lietuvos valstybingumo problematikai, kurioje sovietinės sistemos buvimas Lietuvoje traktuojamas ne vien kaip istoriškai unikalios santvarkos kūrimas, bet pirmiausia kaip nacionalinių Lietuvos interesų pamynimas ir jos valstybingumo sunaikinimas. Šio darbo išvadose, atskleidus, kad lietuviškoji nomenklatūra buvo daugiausia susijusi su Lietuvos kaip gimtojo krašto puoselėjimo sovietinės sistemos ribose vaizdiniais ir veiksmais, apibrėžiamais vietininkiškumo modeliu, akcentuojamas nomenklatūros daugiabriauniškumas.Reikšminiai žodžiai: Tarybų Lietuva; Nomenklatūra; Biurokratija; Totalitarizmas; Revizionizmas; Postrevizioinizmas; Socfialiniai ryšiai; Partinė kontrolė; Partokratija; Tehnokratija; Lithuania; Nomenclature; Bureaucracy; Totalitarism; Revisionism; Post-revisionism; Social connections; Party control; Partocracy; Technocracy.
ENThe book analyses Lithuanian nomenclature of the late Soviet period. It is an attempt to expand a Lithuanian narrative of the Soviet history including a wider view to social history in which the vacuum of political actions is filled with valuable motivations, everyday routine and habits which reveal a schizophrenic state of the Soviet culture. At a rhetorical level, the ideology becomes an unchangeable authority. At the level of actions, there is a higher confidence in personal relations than ideology, real solutions drown into social networks “hanging around” governmental structures and non-formal nomenclative environment. In a general context of the Soviet elite, it is important to determine a relation of the Lithuanian nomenclature, as a role of a certain peripheral elite with the system, having in mind not only the specifics of the Lithuanian Soviet government but two retrospectively noticeable fields related with the failure of the Soviet system, as well. One of them contains an aspect of efficiency and failure (erosion) of the Soviet system, another aspect of revival and liberation from the Soviet occupation. The second field is adjusted to the topic of Lithuanian statehood in which the existence of the Soviet system in Lithuania is treated not only as an establishment of a historically unique system but, first of all, as a trample of national interests of Lithuania and destructions of its statehood. It is revealed that Lithuanian nomenclature was mostly related to visuals and actions of nurturance of Lithuania as a native land in the Soviet system. The conclusions of the work determine those visuals and actions using regionalism models and emphasize the multitude of nomenclature.