Mokytojo samprata šiuolaikinėje ugdymo filosofijoje

LTSiekiant apžvelgti mokytojo sampratą šiuolaikinėje (postmodernaus ugdymo) perspektyvoje, išryškinti ypatumus ir galimus mokytojo rengimo orientyrus, straipsnyje aptariamas postmodernistų požiūris į ugdymą, atskleidžiama, kaip kinta mokytojo profesionalumo samprata, išskiriami mokytojo ir mokinio santykių ypatumai, atskleidžiamas mokytojo pasiekimų standarto ir jo laisvos kūrybos santykis. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė. Šiuolaikinė ugdymo filosofija siūlo naują požiūrį į ugdymo procesą. Jis apibūdinamas neapibrėžties terminu ir skatina taikytis su nuolatine kaita, nesitikint aiškių pagrindų ir vienareikšmių rezultatų. Tokia situacija suprantama kaip natūrali. Tokioje neapibrėžties situacijoje naujai permąstomas nusistovėjęs žodynas. Kinta mokytojo samprata. Mokytojo profesionalumas reiškia žinojimus ir gebėjimus. Mokytojo išsilavinimo standartą postmodernūs ugdymo filosofai atmeta, o kiti šiuolaikiniai teoretikai supranta gana reliatyviai, visų pirma, kaip mokytojo gebėjimą nuolatos reflektuoti savo žinojimus ir įsitikinimus bei jų pagrindimą. Individualaus kelio bei įžvalgų, priklausomų nuo asmeninės patirties, mokymasis ir mokymas įpareigoja mokytoją klasėje būti labiau kūrėju nei žinių reproduktoriumi. Postmodernui būdingas apvertimas mokykloje turėtų būti įžvelgiamas ir mokytojo bei mokinio santykiuose. Tokiu atveju mokytojas pasijustų besimokąs iš mokinio, tai skatintų mokytoją tobulėti. Šiuolaikiniam mokytojui būdingas ne tik mokymasis iš mokinio, bet ir mokymasis iš savo žinojimų, įsitikinimų, pažiūrų refleksijos.Reikšminiai žodžiai: Mokytojai; Ugdymo filosofija; Postmodernus ugdymas; Teachers; Philosophy of education; Post-modern education.

ENArticle deals with the analysis of post - modern philosophy and its influence on contemporary education. This is a field that has not been researched in Lithuania yet. The main task of this article was to investigate post-modern philosophy interpretation of teacher professionalism and mastery. Researches of great philosophers (J.F.Lyotard, G.Deleuse, C.Parnet, R.Rorty) and their interpreters (S.Parker, R.Usher, R.Edwards, M.Fullan) were analysed. Some conclusions were formulated: contemporary situation is described as ambiguous, as permanent being between. This is very suitable for the situation of education in Lithuania. The concept of teacher professionalism is changing with emphasis on his general abilities to organise, to communicate and to learn from his own experiences. A teacher has to be very creative, to know how to use text deconstruction, interpretation and in the same time to renew old vocabulary. Furthermore, she/he has to learn from her/his students. The problem is the standard of teacher's competencies. Post-modern philosophers of education deny necessity of standards, other philosophers of education suggest relativistic understanding of standard concept. [From the publication]