LTVienas įdomiausių karaimų etnografinių bruožų, kuris visada skyrė juos nuo kaimynų, yra jų vartojama tiurkų karaimų šnekamoji kalba. Išlaikiusi hebrajų kalbą kaip savo „leshon ha-qodesh“ (hebrajiškai „šventąją kalbą“), Lenkijos-Lietuvos karaimų bendruomenė XIII ar XIV amžiuje šnekamajai kalbai pritaikė tiurkų karaimų kalbą. Karaimų kalba yra laikoma viena iš archajiškiausių šnekamųjų tiurkų kalbų pasaulyje, ir, tikėtina, yra pati šiauriausia tiurkų kalba Europoje. Tik keli karaimų poezijos tiurkų kalbomis pavyzdžiai buvo išversti ir publikuoti Europos kalbomis. Šiuo straipsniu pristatoma įdomi karaimų kalba parašyta elegija, straipsnio autoriaus surasta Lenkijos orientalisto Tadeušo Kovalskio kolekcijoje Krokuvoje. Kovalskis greičiausiai elegijos versiją, užrašytą hebrajiškais rašmenimis, maždaug 1927 metais gavo iš žymaus tarpukario intelektualo Zaracho Zarachovičiaus (1890–1952). Elegija yra skundas dėl Lietuvos karaimų bendruomenę nusiaubusios 1710–1711 metų maro epidemijos. Yra paliudyta, kad Lietuva per šį marą prarado apie trečdalį savo gyventojų. Kovalskis neidentifikavo elegijos autoriaus asmenybės. Straipsnio autorius įrodo, kad poema buvo parašyta karaimų poeto, teologo ir dvasinio lyderio Domono ben Aarono Trakiečio (1670?–1745). Elegijos publikavimas yra svarbus indėlis į ankstyvąją naujųjų amžių karaimų istoriją ir literatūrą karaimų kalba. Elegijos tekstas taip pat atskleidžia Lietuvos etninių mažumų santykį su 1710 metų maru.Reikšminiai žodžiai: 1710; Elegija; Gedulinga poema; Karaimai; Maras; Solomon ben Aaron; Tadeušas Kovalskis; Trakai; 1710; A poem of lament; Elegy; Karaites; Lithuania; Maras; Plague of 1710; Solomon ben Aaron; Tadeusz Kowalski; Trakai.
ENOne of the most interesting ethnographic features of the Karaites was their language of everyday use: the Turkic Karaim language. Only a few examples of Karaite poetry in the Turkic languages have been translated and published into a European language. This article presents an interesting elegy in Karaim discovered by the author in the archival collection of the Polish Orientalist, Tadeusz Kowalski in Kraków. The elegy is a lamentation on the devastation of the Lithuanian Karaites by the epidemic that climaxed in Lithuania in 1710-1711. It is estimated that Lithuania lost about a third of its population during this plague. The author of the elegy was not identified by Kowalski or his Karaite colleagues, but the author argues that it was composed by Solomon ben Aaron of Trakai (16707-1745), Karaite poet, theologian, and spiritual leader. Its publication is an important contribution to our knowledge of early modern Karaite history and literature in the Karaim language. It also provides information about lie perception of the plague of 1710 through the eyes of an ethnic minority in Lithuania. [From the publication]