Literatūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis: P. Babicko "Gintaro krantas"

LTRemiantis Petro Babicko knyga Gintaro krantas, straipsnyje siekiama aptarti, kaip reflektuojamas Kuršių nerijos kraštovaizdis tarpukariu. Atskleisdamas individualią vietos patirtį rašytojas pirmiausia sau atranda Kuršių neriją, todėl kelionės po Kuršių neriją apybraiža virsta subjektyviu pasakojimu, neretai įgaunančiu beletrizuotą formą. P. Babickas liudija išskirtinę vietos dvasią, didžiulį jos poveikį jausmams ir mintims. Knygos literatūrinį pasakojimą papildydamas savo paties meniškomis nuotraukomis autorius sukuria įtaigų nepaprastos Kuršių nerijos paveikslą. Straipsnio pabaigoje daroma prielaida, kad P. Babickas Lietuvoje pradėjo ir įtvirtino literatūrinę tradiciją, kurioje Kuršių nerija pirmiausia atsiveria kaip visiškai skirtingas pasaulis, turintis savy didžiulius dvasinius kūrybinius turtus, įkvepiantis iš naujo atrasti save ir savo aplinką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija; Kraštovaizdis; Literatūra; Fotografija; Vietos reikšmė; Curonian Spit; Landscape; Literature; Photograph; Significance of place.

ENThe article analyzes how the landscape of the Curonian Spit was understood in Babickas’ book “The Amber Seashore”, what was important to the writer. Babickas described the place which was for many Lithuanians only “terra incognita”. The Curonian Spit had no significance in Lithuanian literature for a very long time as compared with other landscapes, for example, the Nemunas and the Neris. The focus is made on the literary description of the Curonian Spit in Independent Lithuania, when the first and second editions of the album “The Amber Seashore” were published. Babickas was interested in its specific nature, people, and cultural traditions. The writer tried to render his individual emotional and intellectual experience and to revive the cultural memory of this place. The landscape of the Curonian Spit was represented not only by written texts, but also by artistic photographs. This album, which had even three editions (1932, 1938 and 1958), could be a good example for other Lithuanian authors who wrote about the Curonian Spit later. [From the publication]