Poeto vaizdinys Kazio Borutos lyrikoje

LTŠiuolaikiniams skaitytojams Kazys Boruta pirmiausia asocijuojasi su jo prozos kūriniais, ypač romanu Baltaragio malūnas, o eilėraščiai lieka nuošaliau. Šiame straipsnyje aptariamas vienas Borutos lyrikos aspektas – sukurtas literatūrinis poeto vaizdinys (ši figūra dažnai pasirodo kaip eilėraščio tema, subjektas ar personažas). Eilėraščių analizė atskleidžia, jog vaizdinys kuriamas jungiant įvairius skirtingų literatūrinių tradicijų motyvus: avangardistinė energija ir karingumas sulydomi su romantiniu lyriškumu (pvz., priesakas „rašyti širdimi“), aliuzijomis į Bibliją (ypač Kristaus gyvenimą), Lietuvos valstietiškąją kultūra (pasikartoja paralelės tarp poetų ir sėjėjų ar artojų), socialine kritika. Taigi Borutos literatūrinis poetas yra daugybės prieštaringų įvaizdžių koliažas: nuo siautulingo avangardisto, galingo žodžių sėjėjo iki ramaus, refleksyvaus mąstytojo, nuo valkatos ir revoliucionieriaus iki tautos pranašo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Avangardiškas; Metaforos; Tapatybė; Menininkai; Antikonformistai; Socialumas.

ENTo modern readers, the name of Kazys Boruta is first and foremost associated with his prose works, especially the novel Baltaragio malūnas, with his poems lagging behind. This article discusses one aspect of Boruta’s lyrics – the literary image of a poet, a personage often appearing as a poem’s topic, subject or character). Analysis of his poems shows that the image is created by combining the motifs of various different literary traditions: avant-gardiste energy and belligerence are fused with romantic lyricism (e.g. the precept ‘write with your heart’), Biblical allusions (especially the life of Christ), Lithuanian rural life (recurring motif of poet as sower or ploughman) and social criticism. Therefore, Boruta’s literary image of a poet is a collage of any contradictory images: from the raging avant-gardiste to the sturdy sower of words; from the quiet reflexive thinker to the vagabond, revolutionary and national prophet.