J. Laužiko pedagoginio palikimo atšvaitai XXI amžiaus iššūkių kontekste

LTStraipsnyje XXI amžiaus iššūkių švietimui kontekste aptariamos svarbiausios mokslinės prof. J. Laužiko idėjos ir nuostatos asmenybės ugdymo klausimais: aptariamas prof. J. Laužiko sanglaudos (jungybos), kaip svarbiausio komponento, reikšmingumas ugdymo procese; analizuojamos prof. J. Laužiko pedagoginio palikimo (kelių darbų) idėjos, susijusios su vaiko ugdymu; paryškinamas ir primenamas prof. J. Laužiko ugdymo nuostatų fenomenalumas tautinės švietimo sistemos kūrimo ir įtvirtinimo procese. Atskleista, kad pedagoginiu prof. J. Laužiko palikimu grindžiama XXI amžiaus Lietuvos švietimo strategija, aptariant vaiko ugdymo problemas (vaiko mokslinis tyrimas ir pažinimas, šeimos, aplinkos įvertinimas ir paisymas ugdyme ir kt.). Dėl mokslinio pasaulio pažinimo, gebėjimo su jomis supažindinti Lietuvos visuomenę bei aktyvia veikla prisidėti prie šių idėjų adaptavimo bei įgyvendinimo konkrečiame pedagoginiame procese profesorių J. Laužiką galima laikyti metodologijos, sociologijos, eksperimentinės, gydomosios, specialiosios ir kt. pedagogikos šakų pradininku, idėjų apie nuolatinį, integruotą, diferencijuotą, visuminį mokymąsi pagrindėju. Profesoriaus J. Laužiko asmeninis pavyzdys pranoksta Švietimo gairėse nusakytus reikalavimus mokytojui, mokytojų rengimui, ugdomam moksleiviui, Lietuvos piliečiui, kiekvienam žmogui. Svarbiausia tai, kad savo prasmingu gyvenimu prof. J. Laužikas tai patvirtino.Reikšminiai žodžiai: Jonas Laužikas; Asmenybės ugdymas; Jungyba; Jonas Laužikas; Personality development; Cohesion.

ENThe work is dedicated to analysing the scientific activities and pedagogical heritage of Professor J. Laužikas. The aim of the work is to discuss the main and most distinct scientific ideas and provisions on the issues of personality upbringing in the context of the 21м century educational challenges. Objectives foreseen: to analyse the pedagogical heritage of professor J. Laužikas, to discuss provisions on child upbringing exposed in some of his works; to remind and make more distinct the importance of the phenomenon of professor J. Laužikas' upbringing provisions in the process of creation and their implementation in the educational system. Conclusions: While summarising working studies of professor J. Laužikas reflecting his life, activities, working facts and situations, remembering his written and verbal insights for the development of Lithuanian education and comparing them with the reality and strategic stakes of the educational system, we can affirm that: the strategy of the 21st century Lithuanian education in the sphere of child upbringing problems (scientific research and acknowledgement related to children, evaluation of the family, surrounding and considering them in the process of upbringing) is based on J. Laužikas' pedagogical heritage; in the cognition of the scientific world and capacity to convey experience to the Lithuanian society, to join activity adaptation and realisation of new ideas inthe definite pedagogical process, Professor J. Laužikas may be considered to be an initiator of methodology, sociology, experimental, remedial, special and other kinds of pedagogy as well as a founder of new ideas of continual, integrated, differentiated and aggregated learning; the personal example of Professor J. Laužikas surpasses the requirements established for teachers in the education guidelines. [From the publication]