Literatūrinio gyvenimo metmenys

LTStraipsnyje aptariamas literatūrinis gyvenimas Lietuvoje nuo 1985 m., ženklinančių permainų kultūriniame gyvenime pradžią, iki 2002 m. Reflektuojamas visuomenės literatūrinės komunikacijos vyksmas: publikuojamų knygų kokybė ir kiekybė, rašančiųjų bendruomenės ypatumai, skaitytojų bei kritikų aktyvumas, institucijų veikla. Nuo devintojo dešimtmečio lietuvių literatūrai pradeda klostytis naujos sąlygos: išsivaduojama iš valstybinės ideologijos ir cenzūros, bet kartu prarandama didelė valstybės paramos dalis; euforiškai išgyvenamas išeivijos ir sovietmečio „neoficialiosios“ literatūros grįžimas į aktyvią literatūrinę apytaką bei tremtinių literatūros protrūkis. Glaudžiai suartėjama su politiniu socialiniu lauku, išlaukiamas psichologinis rašytojų, leidėjų ir atotrūkio nuo skaitytojų sąmyšis. Nuo 1992-1993 m. literatūrinis gyvenimas ima ramiau eiti autonomiškesnės savaiminio būvio erdvės link. Santykiai su valstybe vis daugiau apibrėžiami teisine kalba, normalizuojasi leidyba. Sumažėja bibliotekų, bet pagausėja jų lankytojų. Į literatų bendruomenės centrą iškyla 1950-ųjų gimimo rašytojų karta. Pasipildo literatūros tipų (populiarioji, mėgėjiškoji), jiems kuriamos savos institucinės struktūros. Įvairėja kultūrinės periodikos peizažas, literatūrinis gyvenimas intensyvėja Klaipėdoje, Kaune; daugelyje rajonų išplinta mėgėjų literatūrinė veikla. Pagal interesus ir estetinę klausą išsisluoksniuoja skaitytojų auditorija. Taigi per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį monocentrinį sovietinį kultūrinį gyvenimą Lietuvoje keičia polifoninis skirtingų tipų literatų ir literatūros gaudesys.Reikšminiai žodžiai: Dešimtas dešimtmetis; Ideologija; Knygų leidyba; Kolektyviniai leidiniai; Literatūra; Literatūriniai renginiai; Literatūrinė periodika; Literatūros sklaida; Nepriklausomybė; Rašytojas; Rašytojų organizacijos; Rašytojų rėmimas; Sovietmetis, atgimimas; 20 amžius; 10th decade; Collective publications; Ideology; Independence; Literature; Literrary events; Literrary periodicals; Literrary spread; Publishing; Revival; The Soviets; The twentieth century; Writer; Writters maintenance; Writters organizations.

ENThe article discusses literary life in Lithuania since 1985, marking start of changes in cultural life until 2002. It reflects on change in public literary communication, including quality and quantity of books published, features of the writer community, activity level of both readers and critics and institutional activities. Lithuanian literature was faced with new environment since the 1980s: it got independent from State ideology and censorship, but also lost considerable State support; at the same time there is euphoric return of the exile and Soviet “unofficial” literature to active literary environment as well as large number of works in exile literature. Literature gets closer to political social field, and there is a brief psychological confusion of writers, publishers and detachment from readers. From 1992 to 1993, literary life takes on a more independent role, towards self-sufficient existence. Relations to the State are increasingly often based on legal terms and the publication gets in normal operation. Although the number of libraries drops, but the number of readers increases. Generation of writers born in the 1940s get into the centre of literary community. There are new types of literature (popular, amateur), and it has its own institutional structure. Landscape of cultural periodical literature gains diversity and literary life gets more intense in Klaipėda and Kaunas; in most regions across the country there is a spread of literary amateur activity. The readers are now classified based on their interest and aesthetic hearing. Therefore during the first decade of the independence, monocentric Soviet cultural life in Lithuania is being replaced by polyphonic music of different types of writers and literature.